Mes, piliečiai, kol kas dar nieko nejaučiame, lyg būtume varlės puode, kuriame vanduo lėtai kaitinamas iki virimo. Bet kai pajausime, galime labai nemaloniai nustebti supratę, kokioje valstybėje gyvename.
Lietuvos bankas atakuojamas pagal geriausias R. Pakso tradicijas, kuomet beveik prieš du dešimtmečius panikos apimti žmonės atsiėmė maždaug milijardą litų indėlių iš bankų sistemos. Kodėl tai vėl vyksta?
Todėl, kad artėja Prezidento rinkimai ir bent pora premjerui trukdančių kandidatų buvo susiję su finansų sektoriumi.
Čia nieko naujo. Tam ir įsodintos torpedos tose pozicijose, kuriose reikia... Kas kita - Valstybės kontrolė. Pastaruoju metu vykstantis metodiškas jos galių naikinimas nėra siejamas su kokiu nors kandidatu konkrečiai.
Tai - veikiau įsitikinimas, kad institucija, įpareigota analizuoti ir kritiškai vertinti Vyriausybės ir jos institucijų veiklą, yra ne pagalbininkas, o rakštis minkštajame audinyje.
Mažai kas žino, kad nuo šių metų įsigaliojo naujasis Valstybės tarnybos įstatymas, kuris įpareigoja Vyriausybei pavaldų Valstybės tarnybos departamentą centralizuotai aprūpinti darbuotojais valdžios institucijas, įskaitant ir tas, kurios privalo išsaugoti autonomiją.
Kadangi „kadrai” lemia viską, Valstybės kontrolierius nuo šiol galės tik bejėgiškai stebėti kaip jis apstatomas žmonėmis, kurie priiminės direktyvas iš kitų rūmų Gedimino prospekte.
Žinoma, ginkdie, tie žmonės bus parinkti ne iš savų! Tai bus patyrę, sunkiose kovose užgrūdinti, parako ir visko kitko paragavę „vilkai”. O tada bus galima pamažu keisti Valstybės kontrolės planus, audito turinį ir t.t.
Galiausiai išaiškės, kad Vyriausybė ir jai pavaldžios tarnybos dirba praktiškai be nusižengimų, o jei ir pasitaiko nereikšmingų riktų, tai tik dėl to, kad labai stengiamasi „dėl Lietuvos”.
Štai su tokiais žmonėmis mes turime reikalų. Jų dantys kieti ir jie dabar visomis išgalėmis stengsis sukoncentruoti savo rankose tris valdžios grandis - Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūrą.
Tų žmonių suvokimas apie visuomenės atstovavimą ir skirtingų interesų grupių arba politinių jėgų pozicijų derinimą yra labai savotiškas. Jie supranta tik skanduočių ir komandų kalbą.
Oponentus, kurie tokios kalbos nenori suprasti, jie vadina „neturinčiais politinio patyrimo”.
Neabejokite - jie tikrai mus mylės. Jie mus taip smarkiai mylės, kad suspausti jų tvirtų rankų mes pristigsime oro ir maldausime leisti prasivėdinti. Kur nors airijose arba novegijose...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą