"Sprangi" Stanislovo Stulpino byla

Š. m. liepos 28 dieną „Laisvame laikraštyje“ pasirodžius mano parengtai publikacijai „Kodėl propedofilinis klanas, išvien su tartiufiškuoju V.Landsbergiu ir „Paskutine instancija“ nusprendė susidoroti su Stanislovu Stulpinu?“ – jokios atsakomosios reakcijos nebuvimas tiek iš pačios Neringos Venckienės, tiek ir iš jos tariamų bendražygių, DK „branduolio formuotojų“ pusės, pasako labai daug. Šiuo atveju spengianti tyla – kur kas iškalbingesnė, nei politinių funkcionierių ar visuomenininkų tuščiažodžiavimai bei nuvalkiotos frazės, kuriomis siekiama pritraukti kuo didesnį būrį TIE-SOS ištroškusių, „tradicinėmis“ partijomis nusivylusių žmonių. Garbingi žmonės tikrai neturėtų elgtis, lyg stručiai pavojaus akivaizdoje kišantys galvą į smėlį. Net neabejoju, kad su S.Stulpino byla jau seniai galėjo, netgi privalėjo kuo detaliau susipažinti visi tie, kurie apsimeta esą uoliais N.Venckienės ir Garliavos mergaitės gynėjais. Manau, taip turėtų būti, jeigu tie išsilavinę, gerai informuoti „bendražygiai“ – Valdas Vasiliauskas, Povilas Gylys, Saulius Stoma, Audrius Nakas iš tikrųjų būtų nuoseklūs, sąžiningai tiesos ir teisingumo siekiantys piliečiai.

Dabar jau tapo galutinai aišku, kad S.Stulpino byla, lyg kietas riešutėlis, kuriuo lengvai paspringsta mistifikatoriai, be gėdos ir sąžinės graužaties politiniais sumetimais manipuliuojantys ne tik Kedžių-Venckų šeimos tragedija, Garliavos mergaitės likimu, bet ir daugel kartų apgautos lietuvių Tautos lūkesčiais sulaukti ženklesnių permainų teismuose, teisėsaugoje, galų gale, sisteminės krizės skandinamos valstybės gyvenime po Seimo rinkimų.     

Apie Povilą Gylį buvau kur kas geresnės nuomonės, kol jis „nepaspringo" seniai jam nusiusta Stanislovo Stulpino byla. Dėdamasis uoliu Neringos Venckienės gynėju, P.Gylys  tiesiog negalėjo nepastebėti  nekaltai nuteisto žmogaus, žinomo teisininko, ištisus tris metus rašiusio rimtus analitinius straipsnius Kauno pedofilijos ir žudynių, Garliavos įvykių temomis, demaskuodamas klaninę teismų, teisėsaugos sistemą, pasiaukojančiai gindamas tos pačios sistemos traiškomą N.Venckienę. Manau, ne tik aš, bet ir S.Stulpinas skaudžiai apsiriko teigdamas – „P.Gylys reikalingas „Drąsos keliui", kaip oras ir vanduo". ATVIRKŠČIAI, tai Stulpinas DK reikalingas, kaip oras ir vanduo, o ponas „su žydra lapine kepure" geriau jau pastovėtų sau tyliai po medžiui, nuolankiai nulenkęs galvą - sakau tai visai ne juokais!..

Apie kitus du N.Venckienės „Drąsos kelio“ branduolio bendražygius – V.Vasiliauską ir A.Naką (beje, pastaruoju metu tapusius aršiais oponentais), turint omenyje „sprangią“ TIESĄ, aiškiausiai matomą S.Stulpino byloje, dabar jau drąsiai galėčiau pasakyti tą patį – jokių iliuzijų nebeliko, kad jiems gali rūpėti tokios „smulkmenos“, rengiant totalų valstybės „gelbėjimo“ planą!..

Ko gero, tai būtų pati šlykščiausia IŠDAVYSTĖ, jeigu ponia Neringa Venckienė, įtakojama „Paskutinės instancijos“ laidų vedėjos „šauniosios Rūtelės“ paskleisto ŠMEIŽTO, pradėtų galvoti turinti teisę suabejoti S.Stulpino padorumu!.. Tiesą sakant, man be galo sunku susitaikyti su mintimi, jog Neringa girdi tiktai tuos, kurie sugeba meistriškai manipuliuoti jos patirta šeimos tragedija, laidojant nužudytą brolį, arba ginkluotiems pareigūnams atplėšiant jos kaklą tvirtai apsikabinusią, iš baimės tirtančią mergaitę. Niekam nevalia manipuliuoti tokia didele neteisybe, sopuliais, vaiko ašaromis, lyg tarp kitko, siekiant politinių tikslų!..  Prisimenant netolimos praeities įvykius, kažin ar verta stebėtis, jog teisinio nihilizmo sistemos traiškoma buvusi teisėja Neringa Venckienė, kaip ir buvęs Klaipėdos vyr. prokuroras Stanislovas Stulpinas, nebe pirmus metus aštriai kritikuojantis, demaskuojantis klaninės teisėsaugos, teismų ydas, nesusilaukė nei Prezidentės, nei Seimo palaikymo, nors daugybę kartų į šias valdžios institucijas buvo kreiptasi viešais, argumentuotais pareiškimais.  

Kita vertus, iš sufabrikuotos S.Stulpinui baudžiamosios bylos aplinkybių aiškėja „Paskutinės instancijos“ laidų vedėjos R.Janutienės metamorfozių priežastys šioje nešvarioje istorijoje. Pradžioje savo knygelėje „Nuslėptoji Williams atėjimo istorija“ demaskavusi pono V.Landsbergio išskirtinį vaidmenį „Mažeikių naftos“ perleidimo amerikiečių kompanijai „Williams“ aferoje, vėliau „šaunioji“ Rūtelė, kuriai grėsė baudžiamoji atsakomybė už prokuroro S.Stulpino šmeižtą, staiga stojo politikos Tartiufo pusėn ir tendencingomis „Paskutinės instancijos“ laidomis padėjo šiam susidoroti su romano „Durnių laivas“ autoriumi, a. a. rašytoju V.Petkevičiumi, iki pat mirties tampytu po teismus...

Suveikė principas - ranka ranką plauna arba paslauga už paslaugą!..

Man iš ties sunku patikėti, kad S.Stulpino liudijimas: „2011 metų birželio 13 per TV3 buvo rodoma R. Janutienės paruošta laida „Vasara pagal Rūtą“, kurią aš pavadinčiau - „Melas pagal Rūtą“. Pirmiausia, mane ponia R. Janutienė, pamindama žurnalistų etikos normas, APGAVO: norėdama susitikti su manimi žurnalistė teigė, kad laida bus apie Saugomų teritorijų tarnybos direktorę R.Baškytę, nes ji žinanti, kad R.Baškytė buvusio Prezidento V.Adamkaus ir buvusio Generalinio prokuroro A.Valantino rankomis su manim susidorojo...“ – visiškai nerūpi tos pačios „Rūtelės“ „Paskutinės instancijos“ laidomis pamalonintai N. Venckienei!..

Kas jau kas, bet Lietuvos Žana d‘ Dark - „Drąsos kelio“ lyderė Neringa Venckienė, regis, turėtų ne vien šaltu protu suprasti, bet ir visa širdimi pajusti S.Stulpino tragizmą, šiam sakant TIESĄ!.. Įsiklausykite, garbieji ponai ir ponios, ištikimieji N.Venckienės, Garliavos mergaitės gynėjai, kovojantys už teisingumą pažemintiems ir nuskriaustiesiems, traiškomiems klaninės teisinio nihilizmo sistemos, į šiuos Stanislovo STULPINO žodžius:

 „Esu įsitikinęs, kad ši susidorojimo su manim baudžiamoji byla tik dar kartą patvirtina, kad Lietuva nėra teisinė valstybė, kad joje tikrai gali būti ir yra susidorojama vien už  savo įsitikinimus, viešai išsakytas savo mintis ar išreikštą pilietinę poziciją, Mūsų valstybėje ignoruojamas nekaltumo prezumpcijos principas. Nuosprendžiai gali būti priimami remiantis vien prielaidomis, šiurkščiai ignoruojant įstatymus bei įtakojant klaninėms jėgoms, į ką atkreipė dėmesį savo metiniame pranešime ir Prezidentė. Siekiant susidoroti su manim šioje byloje buvo daromas didžiulis spaudimas. Tai man patvirtino ir buvęs Apeliacinio teismo pirmininkas V.Milius...

 Aukščiausiasis teismas, pripažindamas mus kaltais, faktiškai išsityčiojo iš teisingumo, rėmėsi prielaidomis, ignoravo įstatymus, visus įrodymus, kurie paneigė kaltę, pamynė nekaltumo prezumpcijos principą ir naujai suformulavo kaltinimus dėl kurių mes nebuvome net įtarinėjami!.. Pripažino kaltais dėl turto išvaistymo remontuojant automašiną. Mano draugai nuosekliai teigė, kad jie šią automašiną todėl atremontavo, kad patys ją ir sugadino, kad sugadinimo metu manęs visai automašinoje nebuvo, kad aš jų niekada neprašiau apmokėti už remontą...

 2003 metais žurnalistė R.Grinevičiūtė (Janutienė) dėl mano šeimos nusipirktų 3 ha. žemės ūkio paskirtis žemės „Klaipėdos“ dienraštyje atspausdino eilę straipsnių, teigdama, kad ši žemė nebuvo pirkta, bet buvo gauta kaip kyšis už vienam valdininkui baudžiamosios bylos nutraukimą. Dėl faktų, kurie neatitinka tikrovės, R.Grinevičiūtė buvo žurnalistų etikos inspektoriaus įspėta, pareikalauta viską paneigti.

Šiuos faktus tikrino ir Generalinė prokuratūra, kuri konstatavo, kad R.Grinevičiūtės visi faktai neatitinka tikrovės, kad žemę tuo pačiu metu pirko iš to paties asmens dar 7 žmonės ir mokėjo tiek pat. Konstatavo, kad žurnalistės minėtos bylos mano vadovaujamoje prokuratūroje ir jos kontroliuojamose ikiteisminio tyrimo įstaigose niekada nėra buvę ir aš su ja nieko bendro neturiu.

Kadangi Rūta Grinevičiūtė-Janutienė ir toliau viską ignoravo, toliau spausdino šmeižikiškus straipsnius, Generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo - sunkaus nusikaltimo padarymu...

Šiandieną aš esu padarytas nusikaltėliu, nors kovai su nusikaltėliais paaukojau visą savo sąmoningą gyvenimą!.. Esu sutryptas, sumindžiotas ir paniekintas, nebeturiu teisės net medžioklei, nors apie 30 metų turėjau tokį pomėgį. Aš nebenoriu gyventi, nes man gėda prieš savo artimuosius, draugus, buvusius kolegas bei pažįstamus. Dėl susidorojimo su manim aš beldžiausi į visų instancijų duris. Atsakymai buvo vienodi - prokurorai ir teisėjai yra nepriklausomi ir niekas neturi teisės kištis...

Ar gali teisine valstybe vadintis šalis, kur egzistuoja klanai ir klaneliai, kur susidorojama vien už išsakytas mintis ar pareikštą pilietinę poziciją? Kas gali paneigti, kad su manim susidorota ne vien už tai, kad buvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn R.Baškytė, bet ir už mano išsakytą viešą poziciją tiek dėl Kauno tragedijos, dėl kurios ir šiandieną tvirtinu - pilną atsakomybę turėtų prisiimti buvęs Generalinis prokuroras A.Valantinas, tiek dėl savo viešai pareikštos pozicijos tiriant A. Pociūno nužudymo bei E. Kusaitės padarymo teroriste bylas? Ar neturėjo įtakos ir mano paskutinis viešas straipsnis dėl spec. tarnybų piktnaudžiavimo slaptų duomenų rinkimu ir dėl kritikos kai kurių Seimo komitetų atžvilgiu?..

 Bet ar gali būti teisiama ne už kažkokias nusikalstamas veikas, bet už žmogaus sąžinės ir žodžio laisvę? Jeigu korumpuotas klanas apie mane teikia visokias suklastotas pažymas, visa tai reikia ištirti, o ne persekioti už tai, ko nesu padaręs!.. Aš nebenoriu tokioje valstybėje sutryptas gyventi…”, - teigė S.Stulpinas viešame pareiškime dėl įvykdyto susidorojimo ir sutrypto teisingumo, adresuotame Prezidentei D.Grybauskaitei, Seimui ir Teisėjų tarybai  2011 m. birželio 20 d.  

Taigi, mielieji, kas galėtų paneigti, kad susidorojant su buvusiu Klaipėdos vyr. prokuroru S.Stulpinu buvo panaudota ne tik prezidento V.Adamkaus, bet ir  prof. V.Landsbergio įtaka teismams ir prokuratūrai? 

Saugojamų teritorijų Tarnybos direktorė Rūta Baškytė, kaip žinia, artima tiek V.Adamkui, tiek R.Janutienei. 2007 m. Seime, pagal pateiktą tuometinio Klaipėdos vyr. prokuroro S.Stulpino medžiagą, svarstant R.Baškytę dėl jos piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, pastarąją gan aršiai savo laidose gynė R.Janutienė.

Beje, tuo metu R.Grinevičiūtė-Janutienė Tauragės Teismo jau buvo nuteista dėl prokuroro S.Stulpino šmeižimo ir siekė, kad apeliacinėje ir kasacinėje teismų instancijoje būtų išteisinta. Regis, buvo manoma - S.Stulpino sukompromitavimas turės įtakos R.Grinevičiūtės-Janutienės išteisinimui. Siekiant šio tikslo buvo nesiskaitoma su jokiomis priemonėmis: R.Grinevičiūtė „Paskutinės instancijos“  laidose pradėjo ginti prof. V.Landsbergį ir tuometinį AT pirmininką V.Greičių. Savo ruožtu V.Landsbergis ėmėsi ginti V.Greičių, dėl ko kreipėsi net į prezidentą V.Adamkų. Iš kart po Seimo komiteto nutarimo, kuriuo iš esmės R.Baškytė buvo pripažinta KALTA dėl neteisėtų statybų Kuršių Nerijoje, pačiam S.Stulpinui iškeliama baudžiamoji byla!..

Ši „sąmokslo teorija“ sėkmingai įgyvendinama toliau: R.Grinevičiūtė-Janutienė AT kolegijos išteisinama, o su Klaipėdos vyr. prokuroru S.Stulpinu susidorojimas (faktiškai dėl išgalvotų kaltinimų) buvo tęsiamas tol, kol doras, principingas žmogus nebuvo sutryptas bei eliminuotas iš sistemos.

Susipažinę su šia teisinio nihilizmo dramatiška istorija, manau, nesunkiai rasime teisingus atsakymus į kelis paprastus klausimus: ar tokie susidorojimo metodai neprimena stalinizmo laikų? Ar ne toks pat scenarijus buvo taikomas susidorojant ir su buvusia Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckiene bei kitais sistemos traiškomais teisuoliais?..

P. S.

Yra vilčių, jog šviesios atminties S.Stulpino MISIJĄ kovoje už teisinę, demokratinę, konstitucinę valstybę pratęs jaunoji karta, ekspertai.eu komanda, kurios vienas iš lyderių Audrius Nakas, „Drąsos kelio“ kandidatas į Seimą, spalio 23 d. vakarą „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ prabilo apie DK partijos problemas, viešai apkaltino rinkimų štabo vadovą V.Vasiliauską, sąmoningai kenkiantį jau tris mėnesius. Pasak A.Nako, jaunąją partiją uzurpavusios jėgos daro viską, kad „Drąsos keliui“ Seimo rinkimuose nepasisektų: „Kaip serga valstybė, taip serga ir naujas darinys DK. Jame yra inkrustuota įvairių struktūrų žmonių. Deja, tie žmonės, kurie kol kas uzurpavę šią jauną politinę gležną jėgą, jie daro viską, kad kuo labiau rinkimuose nepasisektų „Drąsos keliui“. Rinkimų štabo vadovo pavardę žinote. Visa Neringos Venckienės apsuptis sako, kad situacija labai prasta. <...>. Tris mėnesius tas štabas darė viską, kad „Drąsos keliui“ nepasisektų. Darė ne tik klaidas, bet sąmoningų dalykų“, – kalbėjo A.Nakas.

Kad šviesios atminties velionis Stanislovas STULPINAS buvo ne tik sutryptas, paniekintas klaninės teisėsaugos, teismų sistemos, bet ir IŠDUOTAS artimiausių Neringos bendražygių ir jos pačios - tai ne kartą man, asmeniškai, patvirtino pats S.Stulpinas, guosdamasis, kad niekas iš DK „branduolio formuotojų" jo paprasčiausiai negirdi, o Neringa aklai pasitiki vien tiktai V.Vasiliausku. Pats S.Stulpinas ne kartą man yra sakęs, jog būtent tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl jis ATSISAKĖ kandidatuoti į Seimą DK sąraše (ne jam sufabrikuota byla ir teistumas, neva galintis sukompromituoti DK politinę partiją, kaip buvo teigiama viešai išplatintame S.Stulpino pareiškime, privertė jį pasitraukti). Tikrosios šitos stulbinančios išdavystės priežastys ne kartą, dar S.Stulpinui gyvam esant, buvo išsamiai aprašomos, atskleidžiamos mano straipsniuose „Sprangi Stanislovo Stulpino byla“, „Vėluojanti TIESA“, „Neringos pasirinkimas – „Drąsos kelias“, interviu „Kodėl propedofilinis klanas, išvien su tartiufiškuoju V.Landsbergiu ir „paskutine instancija“, nusprendė susidoroti su Stanislovu Stulpinu?..“ bei interviu su pačiu S.Stulpinu... Ir jeigu aš In Memoriam S.Stulpinui pacitavau kelis komentatorius, tai tik todėl, kad jų nuomonė sutapo su manąja.

Tiesą sakant, tai tik aisbergo viršūnė tos didelės NIEKŠYBĖS - kaip iš tikrųjų buvo pasielgta su žinomu teisininku a. a. S.Stulpinu, su Žmogumi, paskutiniuosius tris gyvenimo metus pašventusiu Garliavos mergaitės gynimui, Kauno pedofilijos tragedijos teisiniam išaiškinimui ir pateikimui žiniasklaidoje, pagaliau - dėjusiam visas pastangas, kad DK partija turėtų rimtą branduolį ir galėtų tapti rimta antisistemine politine jėga. Deja, skaudi, deginanti S.Stulpino TIESA faktiškai niekam nebuvo reikalinga. Paprasčiausiai, juo buvo tiktai pasinaudota, kad vėliau keli apsukresni švonderiai atsidurtų prie valdžios lovio. Esu tikras, a. a. Stanislovas Stulpinas, bendražygių išduotas, paniekintas ir sutryptas, nebenorėjo gyventi. Tiesiog neatlaikė jo širdis, SUDEGĖ toje violetinėje liepsnoje, kurios spalva dominuoja DK simbolikoje. Ypač skaudu būtų pripažinti, jog tai dar viena beprasmė doro, nekalto, itin jautrios sielos Žmogaus mirtis, paaukota ant „violetinio aukuro"...

Tai yra subjektyvi nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Už šioje rubrikoje publikuojamas medžiagas atsako tik autoriai - ne redakcija.