Tuo metu duonos skyriuje paties pigiausio batono ieškanti senutė vis tikrina piniginę, ar užteks centų. Ir jai jau nesvarbu, ko į tą maistą pridėta. Toks įspūdis, kad vidurinioji žmonių klasė kažkur dingo. Pasakysiu kodėl.
Visi prekybos centrai orientuojasi į pirkėją. Vadinasi, ir asortimentas toks, kokį gali įpirkti statistinis pirkėjas. Jokia protinga parduotuvė neprekiaus produktais, kurie greičiau suges vitrinoje dėl didelės kainos, nei kas nors juos nupirks. Gal todėl daugelis turtuolių skundžiasi, kad Lietuvoje nėra produktų pasirinkimo.
Kalbėti apie blogiukus konservantus, maisto priedus, dažiklius nesinori. Juo labiau kad jie nublanksta prieš tuščią dažno pensininko ar kito mažas pajamas gaunančio žmogaus skrandį.
Besiskundžiantieji, anot jų, prastu maistu skųstis galėtų bent ne parduotuvėje. O jei taip trukdo konservantai, daugiau gamintis namie - vis sveikiau bus.
Baigiant labai norėtųsi prisiminti Merfio dėsnį: „Apetitas atsiranda bevalgant, ypač tada, kai valgote ne jūs.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą