2020 m. gruodžio 5 d. 14:23 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Skaitytojos laiškas: Kodėl nebalsuosiu už konservatorius?

(14)

2020-10-23, 11:59

Skaitytoja IRENA

Skaitytojos laiškas: Kodėl nebalsuosiu už konservatorius? nuotrauka, foto

Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis - vienas iš tų, kuriems privilegijuota padėtis garantuota nuo gimimo.

© Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Reklama

 

„Pirmadienio rytas išaušo nuostabus" - po pirmojo Seimo rinkimų turo savo paskyrose feisbuke rašė konservatorių rinkėjai. Ketverius metus konservatoriai bei jų rinkėjai kentė nemėgstamą valdžią ir štai dabar net septyniais procentais atitrūkę nuo antrąją vietą užėmusių „žaliųjų-valstiečių" jie pagaliau turi realią galimybę atgauti valstybės vairą.
nuotr. 2 nuotr.
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis - vienas iš tų, kuriems privilegijuota padėtis garantuota nuo gimimo. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Konservatorių partijos lyderiai Landsbergis ir Šimonytė džiaugiasi atsargiai - matomai dar nepamiršo prezidento rinkimų, kai po euforiško džiaugsmo pirmajame ture teko skaudžiai nusivilti.
Kai kurie konservatorių rinkėjai nusprendė nesikuklinti. Austėjos Landsbergienės sesers vyras Liudvikas Andriulis (tas pats, kuris ne taip seniai per žmonos gimdymą šokiravo visuomenę grasinimais medikų bendruomenei) sukėlė pasipiktinimų audrą socialinėje erdvėje.
Jis džiaugėsi TS-LKD partijos pergale pirmajame rinkimų ture ir kitų liberalių partijų sėkme bei tuo, kad „pagaliau galime tikėtis pasipriešinimo išmokoms ir pašalpoms, lengvesnės imigracijos". Ne paslaptis, kad Liudvikas įgarsino daugumos konservatorių rinkėjų ir kitų aukštesnio socialinio sluoksnio atstovų mintis - jie tikrai būtent taip ir galvoja: pašalpos ir visokios išmokos yra didžiulė problema, dėl kurios visokie „runkeliai", „vatnikai" ir „degradai" nenori eiti dirbti.
Ar mes tikrai norime gyventi visuomenėje, kurioje žmogus bus vertinamas tik pagal „arklio galias" - pagal tiek, kiek jis gali dirbti? Ar žmogus, kuris dėl bet kokių priežasčių yra nedirbantis, mažiau uždirbantis ar turintis negalią ir negalintis net pragyvenimui užsidirbti, vis vien neturėtų būti pamaitintas?
Žinoma, darbas yra puošmena, tačiau besąlygiška meilė artimui yra dar didesnė - pati didžiausia - dorybė. Atrodo, dar vakar vadinome save krikščionimis - kur tas krikščioniškumas? Kur mūsų europietiška empatija? Ar šiais laikais madinga užjausti tik LGBT atstovus ir šuniukus, o vargingai gyvenantys žmonės gali būti išmesti už borto?
Gal ponas Andriulis to nežino, bet parduotuvių darbuotojai gali dirbti po 25 valandas per parą iki pat pensijos ir vis tiek neturės banko sąskaitoje sukauptų tūkstančių oriai senatvei. Lengva kalbėti už tėvelių pinigus baigusiems harvardus ir sėdint parūpintose šiltose kėdėse. O šviesiausi Lietuvos protai, neturintys įtakingų giminių gimtinėje, emigruoja į kitas šalis, nes, deja, Lietuvoje net puikiausias išsilavinimas negarantuoja oraus atlyginimo.
Ar pašalpos ir išmokos išspręs ekonomines ir socialinės nelygybės problemas Lietuvoje? Tikrai ne. Tačiau tai yra žinutė kiekvienam Lietuvos gyventojui: „Tu esi svarbus, tavo vaikai yra svarbūs, mes norime užtikrinti, kad bent duonai kiekvieną mėnesį turėsi pinigų." Konservatoriai turėjo trisdešimt metų socialinių problemų sprendimui, ekonomikos kėlimui iki Švedijos lygio, bet jie to nepadarė (na, nebent savo aplinkos žmones aprūpino), visuomenė juos prisimena tik, kaip ciniškus pensijų karpytojus, kaip tuos, kurie iš aukšto paniekinamai žiūri į pašalpinius ir kitus „nevykėlius".
Dabar jie ginčijasi dėl tryliktosios pensijos. Gėda. „Pinigų nėra" - labai konstruktyvus, kūrybiškas mąstymas, ar ne? Ar to išmokote prestižiškiausiuose universitetuose? Ar tokie siaurai mąstantys, nejautrūs žmonės mums reikalingi valdžioje? O juk galėjo pasiūlyti tryliktąsias pensijas kasmet surinkti iš savo rato turtingiausiųjų. Ir partijos vardas pakiltų, ir pensininkai būtų laimingi, ir Kalėdos būtų prasmingesnės.
Na gal Landsbergiai ir kiti konservatyvieji jau aukoja kažką kažkam - gali būti, bet... Bet laikas suprasti, kad emigracija niekur nedings, kol angliškos darbo sąlygos, garantijos ir atlyginimai nebus sukurti ir Lietuvoje. Žmonės migruoja ne vien dėl pinigų. Migruoja dėl valdžios požiūrio į juos.
Neseniai socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi populiariu filmuku, kuriame grupė žmonių stovėjo vienoje eilėje, o vėliau tie, kurie galėjo pritaikyti sau akcijos vadovo sakomus teiginius, sulig kiekvienu teiginiu, ėjo po žingsnį į priekį. Teiginiai buvo maždaug tokie: „augau darnioje, mylinčioje šeimoje", „mano tėvai neišsiskyrę", „niekada nebadavau", „kol mokiausi, turėjau galimybę gauti korepetitorius pagalbą", „už mano išsilavinimą sumokėjo mano artimieji", „niekada nepatyriau patyčių", „turiu ypatingų gabumų, talentų", „mano fizinė išvaizda yra nepriekaištinga", „neturiu negalios, kitų sveikatos problemų" ir taip toliau. Pabaigoje akcijos dalyviai, nors buvo nevienodai nutolę vienas nuo kito, dalyvavo bėgimo varžybose, pavadinimu „Gyvenimo varžybos". Labai puiki gyvenimo realybės iliustracija. Dažnai mums atrodo, jog gyvenime kažką pasiekėme savo jėgomis, o iš tiesų mums tiesiog pasiseka arba nepasiseka.
Ar mes mokame būti dėkingi, ar jaučiame atsakomybę ištiesti pagalbos ranką artimui, ar mokame neburbėti, kad kažkas dabar turės keliais eurais daugiau?
Žavimės amerikiečiais, kurie kovoja su menkiausiomis rasizmo apraiškomis, atgailauja dėl įvairių „baltųjų privilegijų", kurios yra neprieinamos vargingiems, bet nepastebime socialinių nelygybių mūsų šalyje.

 

„Pirmadienio rytas išaušo nuostabus" - po pirmojo Seimo rinkimų turo savo paskyrose feisbuke rašė konservatorių rinkėjai. Ketverius metus konservatoriai bei jų rinkėjai kentė nemėgstamą valdžią ir štai dabar net septyniais procentais atitrūkę nuo antrąją vietą užėmusių „žaliųjų-valstiečių" jie pagaliau turi realią galimybę atgauti valstybės vairą.

Konservatorių partijos lyderiai Landsbergis ir Šimonytė džiaugiasi atsargiai - matomai dar nepamiršo prezidento rinkimų, kai po euforiško džiaugsmo pirmajame ture teko skaudžiai nusivilti.

Kai kurie konservatorių rinkėjai nusprendė nesikuklinti. Austėjos Landsbergienės sesers vyras Liudvikas Andriulis (tas pats, kuris ne taip seniai per žmonos gimdymą šokiravo visuomenę grasinimais medikų bendruomenei) sukėlė pasipiktinimų audrą socialinėje erdvėje.

Jis džiaugėsi TS-LKD partijos pergale pirmajame rinkimų ture ir kitų liberalių partijų sėkme bei tuo, kad „pagaliau galime tikėtis pasipriešinimo išmokoms ir pašalpoms, lengvesnės imigracijos".

Reklama

Ne paslaptis, kad Liudvikas įgarsino daugumos konservatorių rinkėjų ir kitų aukštesnio socialinio sluoksnio atstovų mintis - jie tikrai būtent taip ir galvoja: pašalpos ir visokios išmokos yra didžiulė problema, dėl kurios visokie „runkeliai", „vatnikai" ir „degradai" nenori eiti dirbti.

Ar mes tikrai norime gyventi visuomenėje, kurioje žmogus bus vertinamas tik pagal „arklio galias" - pagal tiek, kiek jis gali dirbti? Ar žmogus, kuris dėl bet kokių priežasčių yra nedirbantis, mažiau uždirbantis ar turintis negalią ir negalintis net pragyvenimui užsidirbti, vis vien neturėtų būti pamaitintas?

Žinoma, darbas yra puošmena, tačiau besąlygiška meilė artimui yra dar didesnė - pati didžiausia - dorybė. Atrodo, dar vakar vadinome save krikščionimis - kur tas krikščioniškumas? Kur mūsų europietiška empatija?

Ar šiais laikais madinga užjausti tik LGBT atstovus ir šuniukus, o vargingai gyvenantys žmonės gali būti išmesti už borto?

Gal ponas Andriulis to nežino, bet parduotuvių darbuotojai gali dirbti po 25 valandas per parą iki pat pensijos ir vis tiek neturės banko sąskaitoje sukauptų tūkstančių oriai senatvei. Lengva kalbėti už tėvelių pinigus baigusiems harvardus ir sėdint parūpintose šiltose kėdėse.

O šviesiausi Lietuvos protai, neturintys įtakingų giminių gimtinėje, emigruoja į kitas šalis, nes, deja, Lietuvoje net puikiausias išsilavinimas negarantuoja oraus atlyginimo.

Reklama

Ar pašalpos ir išmokos išspręs ekonomines ir socialinės nelygybės problemas Lietuvoje? Tikrai ne. Tačiau tai yra žinutė kiekvienam Lietuvos gyventojui: „Tu esi svarbus, tavo vaikai yra svarbūs, mes norime užtikrinti, kad bent duonai kiekvieną mėnesį turėsi pinigų."

Konservatoriai turėjo trisdešimt metų socialinių problemų sprendimui, ekonomikos kėlimui iki Švedijos lygio, bet jie to nepadarė (na, nebent savo aplinkos žmones aprūpino), visuomenė juos prisimena tik, kaip ciniškus pensijų karpytojus, kaip tuos, kurie iš aukšto paniekinamai žiūri į pašalpinius ir kitus „nevykėlius".

Dabar jie ginčijasi dėl tryliktosios pensijos. Gėda. „Pinigų nėra" - labai konstruktyvus, kūrybiškas mąstymas, ar ne? Ar to išmokote prestižiškiausiuose universitetuose? Ar tokie siaurai mąstantys, nejautrūs žmonės mums reikalingi valdžioje?

O juk galėjo pasiūlyti tryliktąsias pensijas kasmet surinkti iš savo rato turtingiausiųjų. Ir partijos vardas pakiltų, ir pensininkai būtų laimingi, ir Kalėdos būtų prasmingesnės.

Na gal Landsbergiai ir kiti konservatyvieji jau aukoja kažką kažkam - gali būti, bet... Bet laikas suprasti, kad emigracija niekur nedings, kol angliškos darbo sąlygos, garantijos ir atlyginimai nebus sukurti ir Lietuvoje. Žmonės migruoja ne vien dėl pinigų. Migruoja dėl valdžios požiūrio į juos.

Neseniai socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi populiariu filmuku, kuriame grupė žmonių stovėjo vienoje eilėje, o vėliau tie, kurie galėjo pritaikyti sau akcijos vadovo sakomus teiginius, sulig kiekvienu teiginiu, ėjo po žingsnį į priekį.

Reklama

Teiginiai buvo maždaug tokie: „augau darnioje, mylinčioje šeimoje", „mano tėvai neišsiskyrę", „niekada nebadavau", „kol mokiausi, turėjau galimybę gauti korepetitorius pagalbą", „už mano išsilavinimą sumokėjo mano artimieji", „niekada nepatyriau patyčių", „turiu ypatingų gabumų, talentų", „mano fizinė išvaizda yra nepriekaištinga", „neturiu negalios, kitų sveikatos problemų" ir taip toliau.

Pabaigoje akcijos dalyviai, nors buvo nevienodai nutolę vienas nuo kito, dalyvavo bėgimo varžybose, pavadinimu „Gyvenimo varžybos". Labai puiki gyvenimo realybės iliustracija. Dažnai mums atrodo, jog gyvenime kažką pasiekėme savo jėgomis, o iš tiesų mums tiesiog pasiseka arba nepasiseka.

Ar mes mokame būti dėkingi, ar jaučiame atsakomybę ištiesti pagalbos ranką artimui, ar mokame neburbėti, kad kažkas dabar turės keliais eurais daugiau?

Žavimės amerikiečiais, kurie kovoja su menkiausiomis rasizmo apraiškomis, atgailauja dėl įvairių „baltųjų privilegijų", kurios yra neprieinamos vargingiems, bet nepastebime socialinių nelygybių mūsų šalyje.

„Vakarų ekspreso“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su Nuomonių rubrikos tekstų autorių nuomone.  Už publikuojamų komentarų, nuomonių turinį atsako autoriai.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

HarMas

2020-10-24   11:26

IP: 185.11.26.161

Kuo jūs labiau tikite: reklamine pensininke ant sofutės ar Kubiliumi, kuris sako, kad vêl reikės veržtis diržus? O gal jau pamiršote, ką tą metafora reiškia? Ir kam tas veržimasis buvo skaudžiausias? O gi pensininkams ir smulkiajam verslui, bet ne valdininkams ir ne seimūnams. Ir vykdė jį Šimonytė su Kubiliumi

2020-10-23   16:55

IP: 86.100.112.36

Gaila man jūsų ir visų kitų "beraščių" ir bemokslių, nes jus labai lengva apgauti ir jumis manipuliuoti, nes jūs neturite savo mąstymo ir esate nesavarankiški, tai jūs elgiatės kaip avių banda, kuriai kažkas turi vadovauti. Jums būtinai kažkas turi nurodinėti kaip jums gyventi, kiek cukraus valgyti, kiek druskos, nes jūs pats tai negalite nuspręsti. O kai gaunate tokias dovanėles iš "oro" kaip kad dabar valstiečiai prieš rinkimus padalino po 200 eurų už nieką, tai jūs parduotumėte ir Tėvynę ir viską kas supa aplink jus. Jūs esate tie pašalpiniai arba pensininkai, kuriem apskritai turėtų būti uždrausta eiti į rinkimus, nes jums numetė kaip šunims kaulą ir puolat balsuoti už valstiečius. Tipinis valstiečių rinkėjas neišsilavinęs, gyvenantis kaime, nedirbantis arba pensininkas. Lietuvos ateitį turi nuspręsti adekvatūs, išsilavinę, dirbantys žmonės, o ne pašalpiniai, kuriem nusispjaut kas valdo, svarbu kaulą numeta karts nuo karto.

klp

2020-10-23   15:29

IP: 213.103.86.24

Taip,reikia šelpti ir palaikyti negalinčius dirbti dėl sveikatos ar kitų bėdų,bet ne ilgamečius bedarbius,parazituojančius kitų sąskaita.Ir šelpti reikia iš uždirbtų pinigų,o ne iš skolintų...krikščioniška meilė čia ne prie ko,visi galintys turi prisidėti prie valstybės išlaikymo...ir jau kelintą kartą konservatoriai perima valdžią krizės akivaizdoje ir jie turi išsikapstyti iš bėdų...

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Ponia Konstancija, kurios dantys, kaip liaudyje sakoma, apmauti, skausmą malšino vaistais. Kai...

Kančių keliai nuotrauka, foto

Ištikima "Vakarų ekspreso" skaitytoja ponia Justina įpareigojo palieti minčių apie gyvenimo prasmę....

Gyvenimo prasmės beieškant nuotrauka, foto

Ne, "Sūduvis" nėra buvęs piratų laivas. Tai karinis laivas, pastatytas 1958 metais...

Nerami "Sūduvio" senatvė nuotrauka, foto

Natalija Bunkė: „Susiveršime diržus ir gyvensime pagal savo kišenę“ nuotrauka, foto

Žmonės, Dainininkę Nataliją Bunkę (37 m.) šiuo metu tiksliau, matyt, būtų vadinti...

P. Gražulio liapsusas su apsinuoginusiu vyru sulaukė ir tarptautinio dėmesio nuotrauka, foto

Lietuva, Seimo narys Petras Gražulis po trečiadienį vykusio Kultūros komiteto posėdžio tapo ne...

Palanga nelaukia: visi moksleiviai mokysis nuotoliniu būdu nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Nuo pirmadienio Palangoje moksleiviai mokysis nuotoliniu būdu, pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Kalėdinė „dovana“ vairuotojams – nauji greičio matuokliai nuotrauka, foto

Automobiliai, Vairuotojų laukia staigmena – jau netrukus skirtingose Lietuvos vietose pradės veikti beveik...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...