2021 m. sausio 16 d. 23:54 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Šimtmetis emigrantų būdo nepakeitė

(1)

Reklama

Jungtinė Karalystė visada buvo viena patraukliausių krypčių iš Lietuvos emigruojantiems žmonėms. Čia jie važiuoja šiandien, važiavo ir prieš šimtą metų. Per tiek laiko pasaulyje pasikeitė, atrodo viskas, bet ne lietuvis.

Tokią mintį perša istoriniai šaltiniai, atspindintys lietuvių gyvenimą Jungtinėje Karalystėje prieš šimtą metų: jeigu ne aprašymo būdas, pagalvotum, jog skaitai šių dienų aktualijas. Ir sieja dabartinę bei aną kartą ne tik siekis geriau gyventi – bendrų bruožų su protėviais kur kas daugiau.

Beje, to meto spauda paneigia šiandienines britų įžvalgas, kad imigrantai tik pastarąjį dešimtmetį įsikuria mažesniuose Jungtinės Karalystės miesteliuose, taip sukeldami vietos gyventojų nepasitenkinimą.

„Į Jungtinę Karalystę atvyko didelis kiekis žmonių ir, kas svarbiausia, jie atvyko į daugelį vietų, kurios iki tol nematė imigrantų. Istoriškai dauguma žmonių, kurie atvykdavo į Jungtinę Karalystę, įsikurdavo Londone, Birmingame, Liverpulyje ar kituose dideliuose miestuose. Dabar skirtumas toks, kad po 2004 m. žmonės atvyko ir įsikūrė gana mažuose miesteliuose“, - interviu vienam iš didžiausių Lietuvos naujienų portalui neseniai sakė Vilniuje apsilankęs Birmingamo universiteto Europos politikos dėstytojas Timas Haugtonas.

Anot jo, po 2004 metų kilusi didžiulė imigracijos banga – viena iš priežasčių, dėl kurios Jungtinė Karalystė dabar norėtų pasitraukti iš Europos Sąjungos.

Tačiau praėjusio amžiaus pradžios periodinė lietuvių išeivijos spauda byloja ką kita – ir anuomet mažesniuose miesteliuose gyveno proporcingai gana didelės emigrantų bendruomenės.

Reklama

1914 metais Škotijoje pradėtas leisti lietuvių laikraštis “Išeivių draugas” viename iš pirmųjų numerių informuoja, jog mūsiškių kolonijos buvo plačiai išsibarsčiusios po visa šalį. Pavyzdžiui, Stevensono miestelyje (tuo metu - apie 5 tūkst. gyventojų) suskaičiuoti 168 lietuviai. Stonibarno ir Kalderbanko kaimuose (apie tūkstantis gyventojų kiekviename) atitinkamai gyveno apie pusantro šimto bei 30 lietuvių.

Laikraštyje minimos ne tik Škotijos lietuvių bendruomenės. Teigiama, jog gausiausi emigrantų būriai telkėsi Londone, Mančesteryje, Liverpulyje ir Lydse.

Laikraštis skyrė nemažai dėmesio emigrantų socialinėms problemoms: nedidelis, palyginus su vietiniais, darbo užmokestis, britų požiūris į imigrantus, integracija.

“Vargingas yra padėjimas lietuvio darbininko svetimoj šaly <…> Turi jis sunkiai dirbti neretai vietinių gyventojų skriaudžiamas, neapkenčiamas.”

Lietuviai esą nusiraminimo ieškojo karčemose bei žaisdami azartinius žaidimus, o tai sukeldavo tik dar didesnes bėdas.

“Išgėrus tenka ir susibarti, ir susipešti <…> Kartais iš pinigų lošiama, kad prasilošiama visai. Dėlei panašių pasilinksminimų atsitinka net žmogžudysčių.”

Reklama

Katalikiškos pakraipos, kunigo Juozo Norbuto redaguojamame leidinyje kone kiekviename numeryje primygtinai kartota, jog alkoholis yra pagrindinė negandų priežastis bei skatino tautiečius rinktis į blaivybę propaguojančias organizacijas (jų, rodo skelbimai, buvo nemažai, blaivų gyvenimo būdą pasirinkę lietuviai privalėjo prisidėti finansiškai prie klubų išlaikymo).

1915-ųjų pradžioje pranešta, kad Londone tuo metu gyveno apie 2 tūkst. lietuvių, pastebima, jog jų skaičius tuo metu mažėjo: dėl vykstančio Pirmojo pasaulinio karo trūko darbų, tad vieni tautiečiai grįžo į Lietuvą, kiti išsikėlė į Anglijos sostinės priemiesčius Silverton bei Woolwich, kuriuose veikė įvairūs fabrikai bei darbo vietų buvo daugiau, treti „maldavo konsulį dyko parvežimo į Rusiją“. Pastarųjų akivaizdžiai nesigailima – esą „nežiūrint į gerus prieš tai buvusius uždarbius daug lietuvių neturėjo susičėdyję net po porą svarų ant drabužių <...> Seniau uždarbį visos savaitės nesunku būdavo praleisti į kelias valandas už baro prie alaus bačkos ar už stalo prie bilijardo...“

Tačiau karas kai kuriems lietuviams tapo puikia galimybe padoriau užsidirbti. Pranešime iš Glazgo tautietis pseudonimu “Kipluks” redakcijai pranešė, jog 1915 metų pradžioje daugumai anglų ir škotų išėjus į karą, Škotijoje ėmė trūkti darbininkų, o atsilaisvinusias vietas pakviesti užimti lietuviai. Teigiama, kad anksčiau jų ten vengta. Džiaugiamasi, jog “ir moka neblogai, ir darbas nesunkus”.

Lietuviai anuomet džiaugėsi ir dėl kitų priežasčių, net įvykus nelaimei kaimynystėje. Laikraštyje skirta vietos aprašyti incidentui Glazge: iš karo grįžęs airis (“kaip paprastai užsigėręs”) viename name paleidęs vandenį iš vamzdžių, dėl to įlūžusios kaimyno lubos, per plauką nesužaloti ir nežuvo žmonės. Pranešimo pabaigoje priduriama, jog “lietuviai džiaugės bent tuo, kad ne vieni lietuviai taip moka pasielgti”.

Lygiai taip pat kaip ir šiandien – kai pasakoma, jog lietuvis daug geria, šis atšaus, jog airiai išgeria daugiau (alaus airiai iš tikrųjų išgeria daugiau nei lietuviai, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos statistika).

Kaip ir šiandien, tuomet jautėsi konfrontacija tarp Anglijoje gyvenančių emigrantų iš Lietuvos ir Lenkijos (kartais jie vadinti “polais”). Tuo galima neabejoti perskaičius laikraštyje spausdinamas naujienas iš Mančesterio, kuriame tuo metu gyveno nemažai išeivių iš šių šalių. Rašyta, jog bendruomenės konfliktavo dėl įtakos bažnyčioje ir įvairių kitų priežasčių. Laikraštis – lietuvių, tad jų pusėn ir stojo.

Reklama

“Labai nemalonu rašyti, bet reikia, lenkams niekados neužteko to, ką turėjo, vis norėjo daugiaus su nuoskauda lietuvių.” (“Išeivių draugas” Nr. 17 (59), 1915 m. gegužės 1 d.).

Teigiama, jog ir lietuviai, ir lenkai karo metu įvairiais būdais rinko aukas niokojamoms tėvynėms, o mažesnei mūsiškių bendruomenei pavykdavo paaukoti daugiau.

Kur pinigai – ten problemos. Tų pačių metų vasarą policija ėmėsi tirti pasiturinčio lietuvio Antano Labanaičio pareiškimą dėl vagystės - mažame Škotijos miestelyje Uddingston iš jo 3 svarus nugvelbė kažkoks Pranas. Šis, kažin ar save laikė vagimi – nukentėjusysis pareigūnams nurodęs, jog įtariamasis pasišalindamas paliko raštelį su užrašu “kad uždirbsiu atiduosiu”.

Dažniau dingdavo ne pinigai, o žmonos. Bent jau tokio pobūdžio skelbimai buvo spausdinami ne rečiau nei žinutės apie kriminalinius įvykius.

“Pajieškau savo žmonos, 27 m., balto veido, plaukų tamsių, pabėgo su kitu vyru 30 m., geltonų plaukų, raudono veido, išsivežę vaiką 3 metų, mergaitę 10 mėnesių ir mano dokumentus. M. Bandžius.”, - vienas iš daugelio panašaus turinio skelbimų.

Kai kurie už informaciją apie bėglės buvimo vietą žada atsilyginti. Pavyzdžiui, apdovanoti pusės metų laikraščio prenumerata.

Reklama

Redaktorius, kunigas J. Norbutas prie šio skelbimo priduria: “Tai pasimokinimas girtuoklių bedievių nelaikyti savo stuboj.” Pasirodo, tuomet lietuviai irgi į savo namus priimdavo nuomininkus, kad būtų lengviau išlaikyti būstą. Kaip ir dabar. Tik apie pabėgusias žmonas spaudoje neskelbia. Nors keli tokie atvejai pastaraisiais metais spaudoje aprašyti.

Viename iš numerių laikraštis gėdina Londone gyvenančias dvi lietuvių šeimas, kurios “namie vaikams lietuviškai kalbėti gina“. Tarp šiandienos emigrantų tokių šeimų Londone yra kur kas daugiau.

1914-1918 metų „Išeivių drauge“ aprašytas ne vienas atvejis apie lietuvius, lengva ranka atidavusiems pinigus įvairiausio plauko sukčiams (kaltė už akių dažniausiai buvo suverčiama „socijalistams“).

Tą sukčiai ir toliau sėkmingai daro iki šiol, pinigus iš tautiečių viliojantys pažadais apie darbą ar prisistatę labdaringų organizacijų atstovais.

Tiesa, leidėjas kartas nuo karto spausdindavo pozityvias žinutes, kuriose aprašomi šviesūs išeiviai, „skaitantys laikraščius ir net knygas“, renginiuose išsiverčia be svaigalų, o savo darbais garsina Lietuvą. Vienas tokių – Londono lietuvis, 1914 metais tarptautinėje baldų parodoje pelnęs aukščiausią įvertinimą.

„Paryžiuje buvo visasvietinė meblių paroda. Iš Londono irgi vienas lietuvis, p. Pranas Staškauckas, pasiuntė ton parodon savo darbą. Parodos Kąmitetas pripažino p. Pr. Staškauckui auksinį medalį.

Reklama

Tai dar negirdėtas atsitikimas, kad lietuvis amatninkas gautų aukso medalį ir tai iš pirmo karto. Užtai garbė jam ir visiems lietuviams. Te skamba mus vardas po platų pasaulį“, - didžiuojamasi 1914 metų balandžio 4-osios laikraštyje.

Tebeskamba jis ir dabar – ir dėl gerų, ir dėl gėdingų lietuvių poelgių. Ir gali būti, kad po šimto metų, 2115 metais spauda, kad ir kokio pavidalo ji būtų, apie lietuvius rašys taip pat.

O kažkas vis dar ieško emigranto identiteto.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2018 vasario 16-oji

2016-07-13   21:47

IP: 178.236.199.130

Šimtmečio minėjimas artėja,
Politikai rinkimais užsiėmę.
Lukiškių aikštėj šachmatais žaisim,
Ant Didžiojo Dangės tilto skulptūras kelsim

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Klaipėdietė Seimo narė Ligita Girskienė, dar praėjusių metų gruodžio 22 d., pasinaudojusi...

Ligita Girskienė „Senojo turgaus“ klausimą iškėlė visai Lietuvai nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus, susipažinęs su "Vakarų ekspreso" dienraščio savaitės...

Arvydas Vaitkus: "Turgaus negalima lyginti su prekybos centrais" nuotrauka, foto

Seimo narys, konservatorius Emanuelis Zingeris įregistravo rezoliucijos projektą, kuriame dar...

Trečias bandymas padaryti V.Landsbergį... prezidentu nuotrauka, foto

1988 m. spalio 20 d. Klaipėdoje, ant Muzikinio teatro bokšto buvo iškelta...

Teisutis Matulevičius: Liūdna vėliavos diena be vėliavos nuotrauka, foto

Permainos sostinėje: skiriasi Vilniaus „Ryto“ ir Donaldo Kairio keliai nuotrauka, foto

Sportas, Po neįveikto Citadele KMT ketvirtfinalio barjero Vilniaus „Rytas“ ėmėsi rimtų pokyčių. Sostinės...

Vytautas Landsbergis niekam pasiduoti neketina nuotrauka, foto

Lietuva, Trečiadienį minint Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetį, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas...

Pandemijos iššūkiai italo ir lietuvės meilei nebaisūs: karantino įkarštyje atvėrė restoraną Rietave nuotrauka, foto

Žmonės, Ilgai brandintą idėją – įkurti savo verslą Rietave – Virginijos ir Fabio...

Negeros žinios iš Norvegijos: vakcinos gali būti pavojingos pacientams, vyresniems nei 80 metų nuotrauka, foto

Sveikata, Norvegija teigia, kad COVID-19 vakcinos gali būti per daug pavojingos labai seniems...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...