Prieš ketvertą metų, patikėjęs LVŽS panašiais rinkiminės programos pažadais, aš parėmiau „žaliųjų valstiečių“ partiją ir jos gretose kandidatavau į LR Seimą, nuoširdžiai tikėdamas, kad man pavyks realizuoti Vilhelmo Storostos Vydūno idėjas šiuolaikinėje sveikatos apsaugos politikoje Lietuvoje.
Bet šiandien, deja, esu priverstas atsiprašyti manimi patikėjusių Klaipėdos Baltijos rinkiminės apygardos rinkėjų, kad to padaryti nepavyko nei man, nei „žaliųjų valstiečių“ partijai.
Nors ir negalima nuneigti pastangų, mums nepavyko realizuoti to, kas buvo žadėta rinkėjams.
Mums nepavyko sukurti ideologinės politinės platformos, kurioje būtų aiškiai suformuluoti planuojami realizuoti „Žaliųjų“ gamtosauginiai, natūralios gyvensenos ir sveikatos sustiprinimo bei gerovės siekiai, nei „valstiečių“ (liaudiškai vadinamų žmonių, kurie gyvena valsčiuose, dabar regionuose) regioninės savivaldos ir politikos plėtros lūkesčių.
Jei pastaruosius keturis metus „teisingų lozungų“ pagalba laimėjusi ženklų rinkėjų palaikymą valdančioji politinė jėga būtų tvirtai sukusi valstybės vairą – regioninių ekosistemų kūrimo ir vystymo, sveikų miestų tinklo plėtros, sveikatos švietimo, natūralaus gyvenimo ir gerovės kryptimi, dabar Lietuvos politikos lyderiai galėtų Davose išdidžiai pasakyti: mes tai jau padarėme arba nors darome.
Gaila, tačiau mūsų politikai mokosi labai lėtai.
Jeigu tik išbuvęs keturis metus sveikatos apsaugos ministru Aurelijus Veryga būtų suradęs laiko atsiversti mano jam padovanotą knygą -„Kaip pasveikti nuo širdies ir kitų lėtinių ligų be vaistų.
Gyvensenos medicina keičia sveikatos apsaugos paradigmą“, galimai, būtų supratęs, kad veikatos apsauga, tai yra ne vien ligų gydymas.
Be abejo, ligas reikia gydyti, tačiau negalima sumaišyti „pliuso“ su „minusu“, sveikatos tausojimo ir stiprinimo su ligų diagnostika ir gydymu.
Minėtą knygą parašėme drauge su žinomu JAV Loma Lindos universiteto profesoriumi epidemiologu H. Diehl, kuris yra laikomas vienu iš naujos, medicininiais faktais pagrįstos sveikatos apsaugos srities – Gyvensenos medicina - pradininku pasaulyje.
Mūsų išleistą knygą recenzavo bei aukštai įvertino joje pateiktus faktus žinomi Lietuvos ir pasaulio mokslininkai. Tačiau eksministrui A. Verygai „neaišku, kas tie mokslininkai“, kurie dirba Klaipėdos universitete ir kviečia atvirai mokslinei diskusijai apie natūralų žmogaus imunitetą.
Naudodamasis proga noriu priminti LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojui A. Verygai, kad dar prieš šimtą metų gyvenęs Lietuvos pamary Vydūnas suprato, kas tai yra specifinis (vakcinavimo pagalba sukeltas) ir natūralus (įgyjamas iš motinos ir vystomas veikiant išorinei aplinkai) žmogaus imunitetas.
Remiantis Vydūno suformuluota sveikos gyvensenos koncepcija daugiau nei prieš dvidešimt metų, nusitaikius į pagrindinį SAS tikslą - sveikatos tausojimą ir stiprinimą (natūralų atsparumą ligoms), Klaipėdos universitete talkinant kolegoms iš Švedijos buvo įkurtas Sveikatos mokslų fakultetas.
Šiandien šis fakultetas gali pasigirti didžiausiu studentų skaičiumi universitete.
Minėtą fakultetą KU kurti padėjo pirmasis švedų kardiologijos profesorius lietuvis pagal savo kilmę Edvardas Varnauskas ir ilgametis Linčiopingo sveikatos fakulteto dekanas prof. Nills Areskug.
Kalbant apie kitų šalies universitetų mokslininkus, dirbančius natūralaus imuniteto mokslinių tyrinėjimų srityje, tenka A. Verygai priminti ir VU Inovatyvios medicinos centro, Imunologijos skyriaus vedėją dr. M. Mauricą ir jo kolektyvą bei VU MF fiziologijos, biologijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicininės diagnostikos katedros doc. R. Matuzevičienės pasaulyje palankiai vertinamus citometrijos ir jos taikymo natūralaus imuniteto vertinimo praktikoje darbus.
Sutinku su A. Verygos teiginiu: „natūralaus imuniteto neišugdysi per 2-3 savaites”.
Bet išgyvenus ištisus metus pandemijos sąlygomis, atėjo laikas net ir politikams suvokti, kad specifinis imunitetas naudojamas ekstrinėmis sąlygomis, įgyjamas greitai į organizmą biomedicininiu keliu įvedant nedidelę dozę patogeninio ligos sukėlėjo - antigeno.
Tai greitas ir efektyvus, bet ganėtinai rizikingas kelias, nes visiems skiepijamiems įvedama vienoda dozė ligos sukėlėjo, nors gerai žinoma, kad nėra identiškų net dviejų žmonių.
Visi mes esame skirtingi, vieni stipresni, kiti silpnesni.
Todėl ir organizmo reakcija į vakciną gali iššaukti iš tiesų labai skirtingą poveikį – nuo visiškai minimalaus iki mirtino.
Natūralų imunitetą žmogus įgyja kartu su motinos krauju ir stiprina jį visą gyvenimą kontaktuodamas su aplinka. Tai lėtas ir nepavojingas kelias apsisaugoti nuo patogeno.
Šis kelias, kuris savo efektyvumą įrodė žmonių evoliucijos bėgyje, reikalauja ne tik biomedicininių žinių, bet daug sąmoningos savišvietos, sveikatos raštingumo, socialinių organizacinių priemonių.
Maksimali nauda pasiekiama tik derinant abu apsisaugojimo nuo ligų būdus priklausomai nuo ligos stadijos ir klinikinės situacijos bei turimų galimybių.
Natūralus, įgimtas imunitetas, kaip ir specifinis imunitetas, yra skirstomi į asmeninį ir visuomeninį.
Jeigu visuomeninis specifinis imunitetas pasiekiamas vakcinavus 70 % visuomenės, tai natūraliam visuotinam imunitetui pasiekti reikia daug laiko ir be biomedicininių pastangų viso spektro socialinių, kultūrinių, politinių organizacinių žingsnių bei plataus visuomenės įsitraukimo.
Tik protingai derinant abi galimybes galime sėkmingai apsaugoti visuomenę nuo ligų.
Siekiant šio tikslo reikia turėti moksliškai pasvertus abiejų būdų efektyvumo kriterijus, o tai nėra paprasta, nes dažnai vertinami skirtingi ligos vystymosi etapai ir poveikio priemonės.
Asmeninio ir visuomenins imuniteto (sveikatos stiprinimo) kriterijus aprašinėjo dar Vydūno savo knygoje „Sveikata, jaunumas, grožė“.
Tokios diskusijos tęsiamos jau daugiau kaip 20 metų KU SvMF organizuojamų kasmetinių mokslinių-praktinių konferencijų metu. Prisipažinsiu šis tikslas mane pastūmėjo ir į politiko kelią.
Būdamas politiku Seime organizavau nepriklausomą Seimo narių, išrinktų Vakarų Lietuvoje, grupę - „Į skaidrią ir sveiką Lietuvą Vydūno keliu“, pirmąjį Seimo istorijoje SRK Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitetį.
Gvildenant Vydūno idėjas Seimo sveikatos komisijoje, ne be mano pastangų buvo suformuluotos „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairės“, kurias Seimas balsų dauguma priėmė ir už praeitų metų pabaigoje patvirtino.
LRV įpareigojo gaires realizuoti SAM ir ŠMSM. SAM įsakymu Nr. V-46 įgaliojo KU realizuoti gairių 8.6.1 priemonę: „Sudaryti darbo grupę ir sukurti bei diegti Klaipėdos regione bandomąjį modelį, skirtą mokslinei ir švietėjiškai veiklai skatinti, psichikos sveikatai stiprinti, psichologinei gerovei kurti, fiziniam aktyvumui ir sveikai bei subalansuotai mitybai skatinti, saugiai, ekologiškai aplinkai kurti bei palaikyti“.
Gaila, tačiau per nurodytų trijų Seimo organizacijų gyvavimo laikotarpį buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nerado laiko dalyvauti nei viename šių organizacijų posėdyje.
Tačiau kada, reaguodamas į LRV nurodymą - finansuoti KU parengtą bandomąją studiją, Finansų ministras V. Šapoka pasiteiravo SAM, ar yra tikslinga tai daryti, A. Veryga pareiškė, kad jo įsakymu KU parengto bandomojo sveikatinimo projekto, pagal kurio rezultatus bus kuriama šalies natūralaus imuniteto (sveikatos) kūrimo strategija, finansuoti nereikia.
Iš tikrųjų, kai sėdi Seimo SRK posėdyje, klausai SAM veiklos Valstybinio audito ataskaitą ir matai diagramas, kurios rėkia, kad eksministro A. Verygos „Alma Mater“ Kauno LSMU su klinikomis finansuojamas keliasdešimt kartų daugiau negu kitos šalies sveikatos priežiūros specialistus rengiančios ir paslaugas teikiančio aukštosios mokyklos, nepajunti kaip iš nuostabos pečiai ima trauktis arčiau vienas kito.
Manau, panašios priežastys ženkliai prisidėjo prie to, kad Klaipėdos krašto žmonės nesulaukė LRV ir SAM darbų planuose užfiksuotų trečiosios šalyje Klaipėdos universiteto klinikos atsiradimo.
Žinoma, kritikuoti ir skeptiškai vertinti eksministro partijos kolegos Dainiaus Kepenio pasisakymus yra už ką.
Tačiau šis politikas savo suvokimo ribose nuosekliai laikosi deklaruojamų pažiūrų, sąžiningai siekia Lietuvos žmonėms geresnės sveikatos bei konstitucinių žmogaus teisių užtikrinimo.
Man kelia nuostabą tiesiog žaibiška portalo Delfi redakcijos reakcija į Seimo nario D. Kepenio pareikštą ketinimą drauge su KU ir kitų universitetų specialistais organizuoti visai nekaltą diskusiją -natūralaus imuniteto sustiprinimo klausimu.
Perskaičius tendencingą š. m. sausio 28 d. publikaciją „Naujais savo pareiškimais Kepenis nustebino net Verygą: tai ne religija, kai gali tikėti ar netikėti“, susidaro nuomonė, kad turėti savo tikslą ir jo siekti, tai dar nėra religija.
Religija – tai ėjimas į politiką, apskritai neturint jokio tikslo.
Trumpai tariant, visuomeninis natūralus imunitetas - tai sveika, darbinga ir kūrybinga tauta. Ar tik ne apie tai kalbėjo dr. J. Basanavičius, K. Dineika, V. Storosta – Vydūnas bei kiti mūsų tautos tėvai?
Argi ne apie tai neseniai kalbėjo Davose susitikę pasaulio politiniai lyderiai?
O ką šia linkme padarė ir tebedaro mūsų sveikatos labui Lietuvos politikai, parodys laikas ir įvertins tauta.
„Vakarų ekspreso“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su Nuomonių rubrikos tekstų autorių nuomone. Už publikuojamų komentarų, nuomonių turinį atsako autoriai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą