Senjorai pasijautė apeiti

Senjorai pasijautė apeiti

"Vakarų ekspreso" skaitytojas ponas Rimantas labai norėjo dalyvauti apklausoje dėl Girulių miško išsaugojimo. Bet: "Nesu įsikirtęs į internetines gudrybes ir galimybes. Žinojau, kad apklausa vyko, bet joje nedalyvavau. Kaip ir šimtai, o gal ir tūkstančiai klaipėdiečių senjorų.

Pasijutau eliminuotas iš visuomenės. Taip jaučiasi ir daugelis mano bendraamžių. Miesto meras pasidžiaugė tais penkiolika tūkstačių, pasirašiusiųjų už Girulių miško išsaugojimą, skaičiumi, bet jis būtų kur kas solidesnis, jei ir vyresnio amžiaus žmonėms būtų sudaryta galimybė nuomonę pareikšti tradiciniu būdu", - apklausos rengėjams priekaištavo p. Rimantas.

Neradau argumentų paguosti senjorą. Tik palinkėjau šviesių Kalėdų.

Kalėdinės nuotaikos

Vis dėlto kokios svarbios tradicijos... Dirbdama iš namų tarsi iškritau iš socialinės aplinkos darbe, kavinėse, pagaliau dėl visai suprantamų priežasčių nesusitinku su draugais. Tai ir tos šventinės atmosferos kaip ir nejaučiu.

Bet aną dieną bendradarbė atitempė šakotį. "Vakarų eksprese" yra tradicija - kalėdiniai lauknešėliai. Ir ji išlaikyta. Jau kaip ir kalėdinis džiaugsmelis. Tradicija ir tai, kad kalėdiniu periodu redakcijoje pasirodydavo Saulius Jokužys, įteikdamas drugeliais padabintus kalendorius. Su šakočiu buvo įteiktas ir tas drugelėtas kalendorius. Dar vienas džiaugsmelis. Ir taip, atrodytų, priklauso, nes jau tradicijos. Kalėdinė atmosfera po truputį prisipildo artėjančių švenčių nuojautos.

Užtat visai nesistebiu, kad žmonės tiesiog neriasi iš kailio stengdamiesi tas tradicijas - šimtmetes ar pačių susikurtas - išlaikyti. Net su rizika sau ir kitiems, bet išlaikyti. Kirpyklose - apgultis, prekybcentriuose - apgultis. Apsikiautęs kad ir vienas nesėsi prie Kūčių stalo. O ant jo - irgi tradicija - turi būti silkės, aguonpienio, kūčiukų ir dar daug ko. Prieš pusę metų silkės Kūčioms, o ir žąsies Kalėdoms juk nenusipirksi... Taigi, - vardan tų tradicijų.

Keliolika metų Kalėdoms vykdavau pas draugus Palangoje. Irgi tradicija. Kai jau visiškai plyšdavo skrandžiai - prie jūros. Stebindavo, tarkim, pirmąją Kalėdų dieną sutiktų negausių žmonių veidų rūstybė. Paeksperimentavau - pradėjau sveikinti su Kalėdomis, nesvarbu - saulėtomis (pasitaikė ir tokių - kaip Velykos) ar sniegingomis, pasitaikė ir tokių. Reakcijų būdavo visokių - rūstūs veidai nugiedrėdavo, linkėjimai skriedavo atgal. Bet būdavo ir neatsakančiųjų. Pagalvodavau - turbūt lietuviškai nesupranta. Bet sulaukusi reakcijos pasidžiaugdavau - gal tiek ir tereikėjo, kad kažkas kažko palinkėtų. Tai šiemet nepagailėkim tų linkėjimų - technologijų tai padaryti per atstumą daug.

Kol kas dar nežinau, kur šiemet eksperimentuosiu Kūčių vakarą, per Kalėdas... Bet, manau, ką nors sugalvosiu. Ir galbūt tai taps mano "šeimos" tradicija.

Savo mintimis, pasiūlymais, džiaugsmais ir rūpesčiais galite pasidalinti tel.(8 46) 38 52 97 darbo dienomis 10-13 val. arba rašyti el. pašto adresu [email protected]

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder