Sąmokslo teorijos. Kodėl tikima?

Sąmokslo teorijos. Kodėl tikima?

Sąmokslo teorija – nelaimingų atsitikimų, nelaimių, katastrofų, ekonominio nuosmukio, sveikatos problemų aiškinimas jėgų, kurios veikia slaptai (dažniausiai – vyriausybių, spec. tarnybų, slaptų organizacijų) veikimu. Masinėje sąmonėje sąmokslo teorijomis dažnai aiškinami iki galo nesuprasti ar neišaiškinti įvykiai, reiškiniai.

Nevardinsiu visų tų teorijų, kurioms labiau tinka žodis – mitai. Jų kiekis žymiai išauga visuomenės kataklizmų metu. Viruso epidemija – tik atskiras atvejis. Yra ne mažiau populiarių ir ilgalaikių mitų apie ligas ir kataklizmus. Dažniausias atsakas į juos – racionalus valstybių organizacijų ir spaudos priemonių veikimas. Manoma, kad pateikus teisingus atsakymus į iškilusius klausimus, mitas pats numirs.

Deja, tai nėra tiesa. Jie ne tik ilgalaikiai, bet ir atsinaujinantys. Aišku, kad už kai kurių slepiasi tarnybų bandymai sujaukti visuomenę. Nes tai gana pigi ir masiškai veikianti priemonė. Tačiau tai nėra pati didžiausia dalis. Žymiai dažniau melą platina naivuoliai, siekiantys populiarumo. O tai gali atnešti nemažų pajamų.

Žymiai svarbiau yra suprasti, ne kas gamina tokius mitus, bet kas juos priima už gryną pinigą. Kitais žodžiais, kokios yra priežastys. Kodėl konspiracijos teorijos yra populiarios?

Žmones, kurie tiki sąmokslo teorijomis ir jomis dalijasi, gali paskatinti daugybė veiksnių. Pirmoji ir esminė yra nerimas. Jis gali būti tiek individualus, tiek ir bendruomeninis. Net visa valstybė gali būti apimta šios būsenos. Apie atskirą asmenį kiek vėliau, dabar apie bendresnius dalykus:

Nerimo pagrindų gali būti daug, tačiau mūsų temai itin svarbios yra šios:

1.Bejėgiškumo jausmas.

2.Nepaaiškinamų įvykių radimasis.

3.Iškilusios egzistencinės grėsmės.

4. Nepasitenkinimas buvusia politika ar aiškinimais.

Sąmokslo teoretikai stengiasi įprasminti pasaulį pateikdami supaprastintą reiškinių paaiškinimą. Paprastai tai daroma sutelkiant dėmesį tik į vieną idėją, o visa kita aiškinama remiantis ta idėja. Sąmokslo teorijas paprastai gina atsiskyrėliai ir asmenys, kurie jaučiasi bejėgiai. Jau seniai nustatyta, kad didelė socialinė ir ekonominė nelygybė sukelia įtarumą ir kolektyvinę paranoją. Grupės, atsidūrusios žemesniame socialinio ir ekonominio masto gale, pradeda domėtis, kaip ten pateko ir neišvengiamai daro išvadą, kad buvo apgautos dėl sąmokslo.

Šios teorijos taip pat atrodo patrauklesnės tiems, kurių savivertė menka, ypač atsižvelgiant į šiuos jausmus visame pasaulyje. Sąmokslo teorijos yra būdas reaguoti į netikrumą ir bejėgiškumą.

Sveikatos žinių srityje nesveika dezinformacijos, sąmokslo teorijų ir abejotinų gydymo būdų dozė yra gana dažna epidemijų ir pandemijų metu, sako daktarė Karen Douglasas (https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/pops.12568 ) ir priduria, kad juos lydinti psichologija yra persipynusi. „Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie tiki sąmokslo teorijomis, labiau linkę rinktis alternatyvias priemones ir nepasitikėti pagrindine medicina“. Labiau nerimą kelia tai, kad dezinformacijos plitimas ir nepasitikėjimas moksliniais įrodymais gali padaryti realią žalą. Dėl pasinaudojimu nepatikrintais gydymo būdais žmonės gali atsisakyti reikalingos priežiūros ir taip rizikuoti. Ir nors kai kurios alternatyvos, pavyzdžiui, vaistažolių arbatos gėrimas, yra gana nekenksmingos, kitos gali pakenkti.

Ko gero, pati klastingiausia sąmokslo teorija apie „Covid-19“ atrodo nekenksmingiausia - paprasčiausias ligos žaizdos sumenkinimas. Jums nereikia gilintis į „Facebook“ ar „Twitter“, kad surastumėte spėliones, kad „Covid-19“ baimės yra perpildytos. Yra daugybė nuomonių, straipsnių ir televizijos segmentų, skirtų idėjai, kad buvimo namuose blogumas daro daugiau žalos, nei pati liga. „Tai labai įprasta, nes tai leidžia žmonėms apsimesti, kad nieko bloga nevyksta, ir jie gali gyventi toliau“, - sako dr. Douglas. „Tai yra motyvuoto samprotavimo pavyzdys. Žmonės tiki tuo, kuo nori tikėti. “

Žinoma, kad pagrindinė sąmokslo teorijos priežastis yra egzistencinės grėsmės jausmas: suvokiamas pavojus savo gyvybei ar gerovei. Esant egzistencinei grėsmei, kyla baimė ir nerimas . Tada mes sutinkame, tikime ir skleidžiame sąmokslo teorijas kaip būdą suvokti esamą grėsmę. Tokios yra mūsų pastangos suvokti sudėtingą reiškinį, kaip pandemija, per  supaprastintą sąmokslo teoriją.

Paprastai tikima, kad sąmokslo teorijas, o teisingiau mitus galima „nukonkuruoti“ švietimu, teisingų žinių pateikimu, teisėta informacija. Aš tuo stipriai abejoju. Sąmokslų mitai remiasi ankstyvąja žmonijos mąstymo forma – mitologiniu mąstymu. Jo ypatybės skiriasi nuo moksliškai racionalaus pasaulio suvokimo. Daugumoje sričių jis jau išstumtas, bet kai randasi egzistencinės problemos, pavyzdžiui, kataklizmai ar epidemijos, jis nesunkiai atsigamina. Nesiimsiu plėsti temos, tik pabrėšiu, kad „sąmokslininkai“ yra sudėtinė ir neatskiriama visuomenės dalis. Jų sunaikinti neįmanoma ir net nereikia. Tereikia juos riboti, kad jie nekenktų.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder