Vis daugiau požymių, kad korupcinis koncerno "MG Baltic", su juo susijusių politikų epopėja, pagaliau pasiekusi teismą, įgyja vis daugiau teatro trilerio bruožų. Skirtumas su būtaisiais laikais tik tas, kad dabar jau nebe tik namų šeimininkės (čia turiu galvoje specifinės TV auditorijos apibrėžimą), bet ir vadinamojo geriausio TV laiko laukianti publika perka spragėsius epopėjos epilogui pamatyti.
Didi problema yra ta, kad diduma net svarbiausius sprendimus valstybėje priimančių žmonių pasiduoda teatro kėdžių veliūro sukuriamai atmosferai ir ima elgtis ne kaip valstybės pareigūnai, o kaip atsipalaiduoti į spektaklį atėjusi auditorija, kurios dalis kremta spragėsius, kiti šaukia "Bravo!", treti - kartais švilpia, ypač jeigu siužetas prieš jų akis atrodo primityvokas, banalus ir visai neįkvepiantis, kaip buvo žadėta reklamos pranešime, anonse.
Atkreipkime dėmesį. Šių metų kovą žiniasklaidoje pasirodžius pirmiesiems "MG Baltic" dramos veiksmams, Susisiekimo ministerija nusprendė iš pareigų atleisti dabar jau buvusį Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovą Daivį Zabulionį.
Esą dėl veiklos skaidrumo stokos, neformalių ryšių (jų epizodai buvo aprašyti MG Baltic" dramoje: kažkas ten iš esmingai veikiančių asmenų buvo senokai pažįstami, kažkas iš tų pačių slapta įrašytuose pokalbiuose nurodė, kad "Zabulionis - geras vyras ir mums padės"...).
Galima suprasti, kad to pakako. Poną Zabulionį ištrenkė iš pareigų ir... šioje vietoje reikia pridurti, kad radosi absurdo teatro elementų.
Buvęs LAKD direktorius dėl šio sprendimų laimėjo kelių instancijų teismus, gavo nemažų kompensacijų, kurių daugelis skaitytojų nėra vienoje vietoje matę.
Iš sovietinių laikų prisimenu rusišką žodį "kompaneiščina". Net nesu tikras, kad sugebėsiu tiksliai perteikti jo prasmingą vertimą. Tai maždaug toks darbo ir sprendimų priėmimo stilius, kurį skatina pulsuojanti viešoji opinija, nesistemiškai organizuota veikla, inversinė (atvirkštine tvarka grindžiama) logika.
Pono Zabulionio asmeniškai nepažįstu, jis man nekelia nei simpatijų, nei antipatijų, tačiau mėsmalė, į kurią ir dėl ko jis pakliuvo - niekam nelinkėtinas dalykas.
Tačiau prisimenu iš viešosios erdvės ir ką kita. Ta pati Susisiekimo ministerija ministro Roko Masiulio lūpomis skelbė graudžiai tragišką išvadą: Lietuvos keliai, į kuriuos investuoti milijardai Lietuvos ir Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų lėšų ir kurie visada per ketvirtį naujausiųjų laikų amžiaus yra valstybės investicijų prioritetas, yra padaryti nekokybiškai.
Ctt>Skaičiai kraupūs: pasak p. Masiulio, 9 iš 10 Lietuvos kelių nutiesti nekokybiškai.
Kažkur - mažiau žvyro, kažkur - akmens skaldos, dar kažkur - ploniau ar siauriau asfalto dangos. Tokius kelius reikės lopyti greičiau nei planuota, vėl reikės milijardų, kuriais nelyja.
Tačiau dėl to viešumoje jau aiškinasi naujasis LAKD vadovas Vitalijus Andrejevas, kuris lyg ir netiesė tų kelių, o į kurio kėdę teismai norėjo grąžinti "neskaidriais ryšiais susikompromitavusį p. Zabulionį.
Nors LAKD pareigybių aprašymuose yra nurodoma, kad LAKD direktorius atsakingas ir "užtikrinti atliekamų darbų kokybę ir ilgaamžiškumą įgyvendinamuose projektuose.
Įdomu, kaip būtų reagavę ir ką nusprendę Lietuvos teismai, jeigu šalinant p. Zabulionį iš darbo ministerija būtų nurodžiusi ne slaptų įrašų dramos epizodą, o kelių kokybės būklės, už kurią iš darbo pašalintas pareigūnas buvo tiesiogiai atsakingas, analizę.
Šiuo atveju Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sprendimas kelti ieškinį dėl galimai padarytos žalos buvusiam uosto vadovui Eugenijui Gentvilui man rodos daug protingesnis ir racionalesnis: bylinėtis dėl konkrečios žalos (visai ne faktas, kad ji teisme bus nustatyta ir priteista).
Tačiau uosto valdžia, regis elgėsi gudriau nekišdama p. Gentvilo į mūsų aptariamo teatro mėsmalę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą