Pedagogų rengimas pagal „McDonald’s“

Artėjant rugsėjui kaip visada  trūksta pedagogų. Pateikiami skaičiai, kiek ir kokių specialybių pedagogų trūksta. Daugiau ar mažiau, visų.

Užimtumo tarnyba vakar darbą siūlė daugiau kaip 400 pedagogų. Akivaizdu, kad didžiausias pedagogų trūkumas turėtų būti sostinėje, kur mokinių skaičius auga todėl, kad daugėja gyventojų. Bet trūksta pedagogų ir regionuose, nors mokinių ten mažėja.

Kaip gi taip, juk prieš mažiau nei metus iš darbo atleidžiama švietimo ir mokslo ministrė aiškino, kad Lietuvoje yra net 6 tūkst. pedagogų perteklius. Ką sako tokie svyravimai? Kad mūsų krašte labiausiai trūksta aritmetikos mokytojų?

Pirmiausia, kad neturime normalios švietimo politikos. Normalių atsakymų, kas gali mokyti, kiek mokytojas pajėgia, kas jam turi padėti, kiek vertas mokytojo darbas.

Visa tai susibėga į vieną tašką - pedagogo specialybės prestižo nuvertinimą. Tas nuvertinimas prasidėjo dar tada, kai į pagrindinę pedagogų rengimo kalvę - Pedagoginį institutą (Edukologijos universitetą) - būdavo priimamas kas tik norėjo.

Galiausiai visi šunys buvo sukarti ant pagrindinės pedagogų kalvės - Vilniaus Edukologijos universiteto - ir jis buvo prijungtas.

Tiksliau, sunaikintas. Ten dirbę profesoriai sutinka, kad problemas reikėjo spręsti, bet ne taip. Sako, kad niekas taip neparuoš pedagogų, kaip ruošė ši mokykla. Ir kad pedagogų rengimo universitetai jau nuėjo į praeitį.

O jų vieton siūloma greita programa „Renkuosi mokyti“. Tai yra tai, kad mokytojais apmokomi bet kokios profesijos jauni specialistai. Greičiausiai tie, kuriems nepavyko susirasti darbo pagal specialybę.

Man tai primena greito maisto restoraną, kur maisto daug, tik jis brangus ir nesveikas. Bet vaikams patinka, nes ten dalijami žaisliukai.