Pasityčiokite dar iš jaunosios kartos, vyriausybės biurokratai

Ateis diena, kai mes bėgsime žalia pieva į saulę, ir visi vargai bus praeity, nes mes, jaunoji karta ir gamtai neabejingi pasaulio teisuoliai, sugebėsime išsaugoti šią planetą, todėl mums vėl čiulbės paukščiai, plasnos drugiai.

Bet ne šiandien. Dabar mes turime kopti į banginius medžiojančius laivus ir peiliu nupjauti visus lynus. Turime eiti į gatves ir skanduoti, kad nenorime sudegti šiltnamiu virstančioje planetoje.

Ir juos tai erzina. Jie nepasiduoda ir šnypščia. Ir šnypšdami tyčiojasi iš mūsų.

Štai po emocingos ir jaudinančios jaunosios gamtosaugos aktyvistės Gretos Thunberg, įkvėpusios visą pasaulio jaunimą kovoti už švarią pasaulio ateitį, kalbos Jungtinėse Tautose, premjero patarėjui ponui Arnoldui Pikžirniui norėjosi „užsipilti dyzelio ir važinėti ratais aplink Vilnių“.

Tam pačiam premjero, kuris atėjo į valdžią su žaliaisiais, patarėjui. Žaliaisiais, kurių žalioje emblemoje pavaizduotas skrendantis gandras.

G. Thunberg kone su ašaromis akyse kreipėsi į pasaulio lyderius ir klausė, kaip šie drįsta vogti iš mūsų svajonę. Ji pasakė, kad žmonės miršta, griūva ištisos ekologinės sistemos, o tuo metu jie kalba apie ekonomikos augimą ir pinigus.

Ir štai – tokia reakcija iš Lietuvos. Pasauliui nereikšminga. Galbūt kiek provinciali. Ji skęsta tarp gausybės kitų lyderių piktų pasisakymų apie klimato aktyvistų kovą. Jie tyčiojasi, kad mes jauni ir nieko nesuprantame. Sako, kad visa tai, ką mes darome, tėra neapykantos skatinimas.

Pasaulis daugybę metų duso nuo gamyklų ir transporto, kentėjo kertant miškus, o apie klimatą pasaulio lyderiai rinkosi kalbėti politinę neveiksnumo orgiją primenančiuose susitikimuose. Ir tada toliau gyvendavo, maudydamiesi milijarduose. O žmonės ir vėl dalyje pasaulio vietų vaikščiojo su kaukėmis. Viskas buvo gerai.

Tačiau kai į tribūną ateina paauglė, kuri sielojasi dėl pasaulio žudymo, jau negerai. Neapykantos šiai merginai tiek, kad nors imk ir pačią G. Thunberg apkaltink sukėlus visą šią ekologinę krizę.

Tuo metu, kai turėtų džiaugtis laiminga vaikyste, ji kovoja už visus tuos degančius Amazonės miškus ir nykstančias gyvūnų rūšis, žmones, kurie nebeturi kuo kvėpuoti, serga ir miršta. Ir kovodama graudinasi. Emocijos tokios stiprios, kad jų nėra gėda. Tačiau ji gėdinama. Taip, pone premjero patarėjau, paaugliai yra emocingi. Bet Lietuvoje neleidžiama turėti emocijų, kovoti už vertybes, nes juk ponui patarėjui nuo to tik norisi „užsipilti dyzelio ir važinėti ratais aplink Vilnių“.

„Neadekvatumas gąsdina“, - priduria ponas A. Pikžirnis.

Kova už pasaulio išsaugojimą jam atrodo nedekvati. Žinot, pone premjero patarėjau, tai jūs esate neadekvatus, jei jus pykdo paauglė, drįsusi visam pasauliui pasakyti tiesą į akis, bet jūsų nepykdo metų metus naikinamo pasaulio problemos.