Pasaulinė Žemės diena Klaipėdoje 1992-2020 metais

Pasaulinė Žemės diena Klaipėdoje 1992-2020 metais

Kovo 20-oji pažymima kaip pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris - pavasario ekvinokcija. Lygiadienis, arba lygė, tai diena, kai visuose Žemės rutulio kampeliuose dienos ir nakties trukmė susilygina.

Kasmet ekvinokcijos tašką Žemė pasiekia kiek kitu laiku įvairuojančiu maždaug paros tarpsnyje. Šiais, 2020 m., šis stebuklingas gamtos reiškinys Lietuvoje įvyks kovo 20 d. naktį 3 val. 51 min.

1971 m. Jungtinės tautos pavasario lygiadienį paskelbė kaip šventę žmonijai ir pavadino - Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsirado galimybė prsijungti prie šios iniciatyvos, todėl LR Aukščiausioji taryba 1992.03.13 d. m. Žemės dieną oficialiai įteisno ir Lietuvoje.

Klaipėdos savivaldybės tuometinis Gamtosaugos skyrius (dabar Aplinkos kokybs sk.) nieko nelaukdamas, pradėjo ruoštis pirmą kartą atšvęsti šią šventę, pakeliant Žemės vėliavą, ir mūsų mieste . Tokios vėliavos dar niekas neturėjo, todėl trys tuometinės Gamtosaugos skyriaus darbuotojos (vedėjavo tada straipsnio autorė D.Žukienė) išsiaškinusios vėliavos spalvas, formatą - pasiuvo ją. Vėliavos kėlimui buvo pasirinkta miesto „širdis“ – Atgimimo aikštė neseniai tada gavusi tokį pavadinimą ir išsilaisvinusi nuo Lenino paminklo ir beveik metus jį saugojusių sovietų armijos kareivių ir šarvuočių. Ją iškėlė tuometinis miesto meras Benediktas Petrauskas. Susirinko pulkelis klaipėdiečių. Ansamblis „Kuršių ainiai“ trimitavo, garsiai skelbė, kad mes prijungiame prie viso pasaulio tautų, norime saugoti Žemę - savo vienintelius namus. g

Nuo 1992 m.kiekvienais metais Žemės vėliava buvo keliama tai vienoje, tai kitoje miesto vietoje, taip pat prie bendrojo lavinimo mokyklų, KU, pramonės įmonių.

Malonu prisiminti 1999 m., kai iš Teatro aikštės miesto gatvėmis jaunieji gamtos bičiuliai nešė Žemės vėliavą, grojant pučiamųjų orkestrui „Bangputys“. į Laikrodžių muziejaus kiemelį. Ten vėliavą iškėlė tuometinis meras E. Gentvilas. O 2003 m. vėliava buvo nešama miesto gatvėmis dalyvaujant gausiam jaunimo būriui ir kariniam orkestrui.

Nuo 2012 metų miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių saviraiškos centras, ,“Žalia banga“ organzijuoja gamtosauginius forumus skirtus miesto moksleiviams. Jie vyksta Uosto direkcijoje. Direkcija tapo šių renginių globėja. Šiuose Forumuose aktyviai dalyvauja per 100 moksleivių, pedagogų. Moksleiviai ruošia pranešimus aktualiomis ekologinėmis temomis. Vyksta diskusijos.

Tenka labai apgailestauti, kad šių metų moksleivių gamtosauginį forumą, skirtą Žemės dienai (kovo 20 d.), teko atšaukti dėl paskelbtos koronaviruso pandemijos. Beveik 2 mėn. buvo ruošiamasi svarbiai forumo temai „Klimato kaitos lokalinės ir globalinės problemos“. Renginys nukeltas į Pasaulinės Aplinkos apsaugos dienos birželio 5 paminėjimą.

Per pavasario lygiadienį iškeltos plazdančios Žemės vėliavos suteikia galimybes žmonėms pamąstyti apie neabejotiną vertybę, kuri jungia visus pasaulio žmones. Tai – Žemė, mūsų planeta. Ji mus rengia, maitina, auklėja. Žmogus į Žemę graužiasi kaip trandis į obuolį, iš jos pasiima akmens anglį, naftą, dujas, kitas iškasenas , o Žemei grąžina kenksmingas atliekas., užterštą orą ir vandens telkinius. Sukelia pavojingą Žemei ir Žmogui „šiltėjimo efektą“.

.Jau teršiamas kosmosas, kėsinamasi į dangaus kūnus. O Raudonoji knyga nuolat storėja, į ją įrašomi nueinantys į nebūtį gyvūnai bei augalai ir, jei žmogaus elgesys nesikeis, į Raudonąją knygą turės įsirašyti Homo sapiens (protaujantis žmogus), tik žodį protaujantis turės parašyti kabutėse, nes kur, žmogau, buvo tavo protas, kad save pasmerkei nebūčiai ?

Paskutinieji, neįtikėtinai nusikalstami mūsų Kuršių marių, jūros, Danės ir Smeltalės upų teršimo faktai atskleidė pavojingai neatsakingą etatinių gamtos sergėtojų, daugelio vadovų darbą. Taip pat tų, už kuriuos atidavėme savo balsus praėjusių metų Klaipėdos savivaldybės Tarybos rinkimuose. Pasirodo, kad yra tokių kurie nesupranta ,kad gyventojams labai svarbi ir miesto ekologija, ne tik ekonominai ir socialiniai aspektai. Atsiradę mieste pulkelis pilietiškai ,drąsiai nusiteikusių tikrų Gamtos draugų atskleidė miesto gyventojų gyvenamosios aplinkos niokotojus.

Nepamirškime, kad ryšys gamta-žmogui, žmogus-gamtai buvo ir yra gyvybiškai svarbus. Nedaug tereikia, kad ši sąveika taptų pražūtinga. Ar iš tikrųjų praradome gebėjimą gyventi darnoje su aplinka?

Ar miesto pagrindinis vadovas- meras suvokia, kad mūsų Klaipėdoje įsivyravo ekologininis nerimas, disharmonija? Jis tiesiogiai atsakingas už klaipėdiečių gyvenimą sveikoje aplinkoje ir jų sveikatą.

Stabtelėkime. Neįsibėgėkime tiek , kad nepamatyti tų kurie drįsta kenkti savo miestui, miestiečiams.

Sustokime, pagalvokime: ar mes padarėme viską, kad mūsų Klaipėdos gyventojai džiaugtųsi savo miestu, didžiuotųsi marių, jūros, Danės, Smeltalės upių švariais, kvepiančiais vandenimis, pakrantėmis?..

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder