2021 m. sausio 16 d. 23:02 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

P. S. Jie vis tebeišvažiuoja

(11)

P. S. Jie vis tebeišvažiuoja nuotrauka, foto

© Valdo Pryšmanto nuotr.

Reklama

Prieš keletą metų su viena mergina kalbėjom, kad niekada neišvažiuosim iš Lietuvos. Jauni savo sričių profesionalai, neprispausti įsipareigojimų bankams, finansiškai nepriklausomi, netiesiantys rankos valstybės biudžeto link, kad gautų išmaldos. Žodžiu, veikiantys, nesugedę, laisvi. Šiek tiek nusivylę, kad mūsų, trisdešimtmečių karta - gimusi vienoje, o savarankiškus gyvenimus pradėjusi jau kitoje sąjungoje – veikia mažiau nei galėtų vardan geresnio rytojaus, bet nepraradę optimizmo ir pasiryžę likti, kas benutiktų.

Šiandien abu dirbame užsienio valstybėse.

Aš jau pusmetį esu Didžiojoje Britanijoje, ji – ne jūsų reikalas. Faktas kaip blynas: mes emigrantai. Gal daugumai apie tai jau pabodo kalbėti, bet ir tylėti nereikia. Emigracija nesustojo.

Ir tik nereikia aiškinti, kad Lietuvoje liko dviem nevykėliais mažiau. Atsargiau su žodžiais, niekada nesakyk niekada.

Kiekvieno patirtis unikali. Manoji rodo, kad nėra lengva. Iš pradžių namo norisi kiekvieną dieną, vėliau – kas antrą, dabar tik pirmadienio rytais. Žodžiu, mažėjanti progresija, bet tėvynės ir kai kurių žmonių ilgesys išlieka. Juk tai žmogiška. Todėl jeigu kada išgirsite emigrantą kalbant “dėjau ant tos Lietuvos, nėr tę ko grįžt” siūlyčiau laikytis nuo jo atokiau. Tai gali būti gyvulys, o gyvulio elgesys neprognozuojamas, tad derėtų laikytis saugaus atstumo.

Išvažiavus gali laukti nusivylimas, realybė neatitikti mintyse nupieštų lūkesčių. Ir man taip nutiko. Na, bet jeigu taip yra, vadinasi taip ir turėjo būti. O jeigu turėtų būti kitaip, tai kitaip ir būtų.

Reklama

Negavau svajonių, radau kitą darbą ir dabar jau turiu šiek tiek supratimo apie logistikos verslą. Nauja patirtis netrukdo. Be to už jį, mano manymu, teisingai atlygina. Iš pradžių - laikinai ir už minimalų atlyginimą. Na, šioje šalyje šis apibrėžimas turi prasmę, mat uždirbamos pinigų sumos pakanka minimaliems pragyvenimo poreikiams užtikrinti. Ir dar daugiau. Gali fantazuoti, kaip juos išleisti. Todėl galima nuskristi į Europos pakraštį aplankyti seniai matytus draugus ir paviešėti pas juos savaitgalį. Kitą savaitgalį nuvažiuoti dar kur nors. Nes kitaip nuvažiuos stogas.

Lietuvoje už minimalų atlyginimą dirbau prieš 12 metų, būdamas studentas. Todėl, remiantis asmenine patirtimi, sudėtinga lyginti pragyvenimą už MMA Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Be to, lietuvis studentas yra atskira gyvybės rūšis, sugebanti išgyventi beveik be maisto. Dietos besilaikantis žaliavalgis, palyginus su Lietuvos studentu, yra netikęs apsirijėlis.

Vis dėlto Lietuvoje tai MMA, mano nuomone, yra neteisingas atlyginimas už darbą. Komercinių bankų analitikai ne kartą viešai pareiškė savo nuomones, jog tauta yra finansiškai neraštinga, nemoka tvarkytis su savo pinigais ir dėl to gyvena prastai. Aš manau priešingai – skaičiuoti, ypač po euro įvedimo, paprasta net darželinukui: vienas, du, trys. 300 eurų (MMA). Pensininkui nereikia net tiek matematinių žinių, dažno mėnesinėms pajamoms įvardyti daug mokslo nereikia, užtenka mokėti skaičiuoti iki dviejų su puse (vidutinė senatvės pensija, 2015 m. 04 mėn., Sodra).

Na, o apie finansų tvarkymą analitikams reikėtų patylėti – kam kalbėti apie tvarkymą to, ko nėra? Ar girdėjot kada pasiūlymą benamiui apsitvarkyt namus?

Aš esu lietuvis, ne ne rumunas ar lenkas. Dėl to Anglijoje pasiaiškinti teko ne kartą, su žmonėmis, o ne su robotais dirbu. Dėl to darbas yra pakenčiamas, kartais jį net mėgstu. Kolektyvas puikus, britai turi puikų humoro jausmą. Kurį laiką dirba dar vienas lietuvis. Todėl galima objektyviai vertinti dviejų tautų atstovus. Pavyzdžiui jų, reakciją į kokį nors įvykį. Kai vadovas kolektyvui pranešė, kad su Valdu bus pasirašytas kontraktas, britai mane sveikino ir spaudė ranką – juk tai visomis prasmėmis geriau, pradedant didesniu atlyginimu, baigiant įvairiomis garantijomis. Lietuvis gi susimąstęs ištarė: “bet dabar bus sunkiau išeit iš darbo”.

Apskritai, tik atvykęs gavau patarimą vengti kontaktų su vietos lietuviais.

Reklama

Nepaklausiau. Nesigailiu. Ne tokie jie baisūs, kaip piešia. Bijai lietuvio, nevažiuok į Londoną.

Aš esu V-A-L-D-A-S P-R-Y-Š-M-A-N-T-A-S, negi iš tikrųjų taip sudėtinga perskaittyti, po velnių!? Ištarti? Užrašyti? Jau buvau pripratęs, kad valstybinėse Lietuvos įstaigose, kuriose tapatybei patvirtinti reikalingas asmens dokumentas, iš mano pavardės biurokratai tyčiojosi išsijuosę ir dokumentuose buvau vadinamas Prišmantu, Prišmontu, Pryšmanu, o kartą vienas akademikas iš Šiaulių ir teiravosi, ar aš tas pats Kreišmontas, kurio brolis Icikas Saulės mieste dirba mokytoju. Tik juokas yra geriausias atsakymas akademikui, kuris nemoka teisingai perskaityti pavardės.

Ir kai jau galvojau, kad raidžių mano varde ir pavardėje perstumdyti neįmanoma, anglai darbo sutartyje mane „pakrikštijo“ Valdez Prysmantis. Taip sugebėjo nurašyti nuo mano asmens tapatybės kortelės kopijos bei mano ranka spausdintinėmis raidėmis užpildytos formos. Su kolegomis tik pasijuokėme, bet jie paprašė patikslinti, kaip mano vardas rašomas iš tikrųjų. „Just in case“, kaip anglai sako. 16-ą kartą paaiškinau ir jie įsidėmėjo. 2 minutėms. Tada į kasdien naudojamo vidinės apskaitos dokumento skiltį kolega įrašė „Valdes“ ir didžiuodamasis parodė. Praradęs viltį pagyriau jį ir už pastangas daviau cigaretę.

Gal, jeigu būčiau Vilniaus rajono lenkas, ar koks Tomaševskis, apkaltinčiau britus diskriminacija, surengčiau protestą, paduočiau ką nors į teismą, pagrasinčiau blokuoti kelius, badauti, surašyti keletą skundų į Strasbūro, Briuselio institucijas bei pareikalaučiau visose Londono gatvių lentelėse pavadinimus rašyti ir lietuviškai. „Bond street/Bondo gatvė“. Iš karto būtų aiškiau.

Bet gyvenimas be diakritinio ženklo pavardėje ar tik angliškai užrašais viešosiose Anglijos vietose nieko iš esmės nekeičia. Širdies ritmas išliko normalus, svoris nepakito, regėjimas ir klausa nesuprastėjo, su erekcija irgi viskas gerai.

Džiaugiuosi, kad neteko susidurti su Anglijos gydytojais, tikiuosi, kad dar ilgai neteks. Todėl negaliu vertinti jų darbo, bet visi sutikti išeiviai iš Lietuvos kaip vienas kartoja, kad medikai čia yra baltus chalatus vilkintys šundaktariai, visada po ranka turintys panacėją. Tai paracetamolis. Tai galutinis gydytojo sprendimas po bet kurio paciento apžiūros, nepriklausomai nuo diagnozės.

Reklama

Skauda galvą – padės paracetamolis, prasidėjo gimdymas – štai jums tabletė. Ketvirtos stadijos vėžys – kokios problemos, išgerk paracetamolio.

Visada yra naudinga pažvelgti į tą patį daiktą iš kitos perspektyvos, „kitu kampu“. Tokiu būdu atsiskleidžia dar nematytos, nors, lyg ir akivaizdžios detalės. Žiūriu dabar į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos – matau šurmulį. Bet jis jau kažkur matytas, nieko naujo.

Seku naujienas lėtai, nes pagal vidutinį interneto greitį britai Didžioji Britanija nuo Lietuvos atsilieka beveik dvigubai (atitinkamai 28,97 ir 45,11 megbitų per sekundę, 2014 m. rugpjūčio Ookla duomenys). Skirtumas didelis ir aiškiai jaučiamas. Absoliutus regresas. Net šiek tiek nervino. Bet ne tiek, kad prireiktų paracetamolio.

Naujienos – tos pačios, kaip ir kasmet. Savaitę Lietuva ūžia kaip po gamtinio reikalo nuleistas klozetas. O tas reikalas buvo didelis – eurovizija. Prieš tai lyg ir gedėta žuvusių lėktuvo pilotų, bet tik iki tol, kol pasibučiavo tos pačios lyties šokėjai - retas atvejis Lietuvoje, kai gyvieji sulaukia daugiau dėmesio nei tragiškų nelaimių aukos.

Lyg būta skandalo dėl prezidentės klausimų derinimo su Latvijos televizija. Tauta norėjo sužinoti detales, bet prezidentūra visuomenės atsitvėrė tylos siena ir nuo bet kokių komentarų ta tema susilaikė. Šalies vadovė prabilo tik po eurovizijos – mestelėjo lyg ir kažkokį juokelį apie balsavimo rezultatus. Gal tai irgi buvo iš anksto suderintas klausimas.

Nesvarbu apie ką kalbama, ieškoma kaltųjų, kuriuos reikėtų nulinčiuoti centrinėje miesto aikštėje. Ką ir dėl ko? Nesvarbu, pati kaltųjų paieška yra savaime malonus procesas (duokit žmogų, o straipsnį visada surasim). Jeigu šiandien tai būtų rusas, tauta patirtų katarsį.

Reklama

Reikia žaidimo, o jeigu ant stalo yra duonos, tai tautai daugiau nieko ir nereikia.

Tokiai tautai, kurios kolektyvinę nuomonę puikiai atspindi komentarai internete. Pasirodo, kad ir ji gali turėti savo nuomonę apie bet kurį procesą. Žino sprendimus. Praktiškai visažiniai. Žino net tai, kad nuotrauką be makiažo populiariausiems interneto portalams išplatinusi pseudoelito pažiba iš tikrųjų yra išsidažiusi (koks talentas!). Nežino tik to, kad tik kvailys gali žinoti atsakymus į visus klausimus.

Kadangi Lietuvoje internetas greitesnis, pateiktą informaciją (nepriklausomai nuo apimties) jie perkaito vidutiniškai per 0,2 sekundės, antra tiek laiko užtrunka pateiktos informacijos įvertinimas, likusi sekundės dalis išnaudojama išvadų darymui ir jų užrašymui bei pateikimui visuomenės vertinimui. Vienas iš tokio analitinio mąstymo pavyzdžių – komentaras „pirmas“ delfyje (turiu galvoje ne naujienų portalą: yra kategorija žmonių, kuriems delfis ir internetas yra sinonimai). Arba didžiulio visuomenės dėmesio sulaukęs pranešimas apie tai, kad iš eurovizijos grįžusi Lietuvos atstovė nusikirpo plaukus. „Nei balselio, nei protelio“ – skubiai viešumoje pateikiamas tokio reikšmingo valstybei poelgio vertinamas. Teigiamo ar neigiamo poveikio aplinkai nenustatyta.

Pasigendu tikslaus emigracijos apibrėžimo, tiek tautos, tiek valdžios tvirtos pozicijos. Viešumoje tik atskiros sėkmės ir nesėkmės istorijos, nuomonės. Bet nepanašu, jog emigracija būtų įvardijama kaip problema. O jeigu problema – tai numeris vienas (na gerai, bent jau antra pagal svarbą, pirma lai lieka nukirpti dainininkės plaukai).

Nesinorėtų, kad Lietuvoje liktų tik tokiomis aktualijomis sudominama tauta. Neklystantys politikai ir nuo jų bei išvažiavusių artimųjų pervedamų sumų priklausoma robotukų armija. Vienas Lietuvoje gana žinomas jaunas politikas Londone ragino savo kartos atstovus grįžti namo ir pradėti permainas. Paklausiau, ar, norint daryti pokyčius, būtina priklausyti politinei partijai. Kristaus amžiaus vyrukas atsakė teigiamai. Pripažindamas, kad jo laisvė baigiasi sulig partine doktrina.

Aš manau priešingai - pokyčius lemia ne tik politika. Kiek sąžiningų žmonių, tiek sąžiningumo. Kiek švarių žmonių, tiek švaros. Kiek laisvų žmonių, tiek laisvės.

Reklama

Per pusmetį supratau, kad mano sugrįžimas – laiko klausimas. Tikiuosi sugrįžti į sąžiningesnę, švaresnę ir laisvesnę Lietuvą.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Nuomone

2015-07-06   14:14

IP: 95.90.206.196

Reikia iteisinti dviguba pilietybe jau skubus klausymas kad nenutruktu rysys su Tevyne ir lengviau galetu emigrantai sugrizti kazkada

2015-06-07   16:58

IP: 78.57.207.44

Sėkmės Valdai .. :)

Ieva

2015-06-02   12:13

IP: 78.56.78.86

Puikios įžvalgos :)

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Klaipėdietė Seimo narė Ligita Girskienė, dar praėjusių metų gruodžio 22 d., pasinaudojusi...

Ligita Girskienė „Senojo turgaus“ klausimą iškėlė visai Lietuvai nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus, susipažinęs su "Vakarų ekspreso" dienraščio savaitės...

Arvydas Vaitkus: "Turgaus negalima lyginti su prekybos centrais" nuotrauka, foto

Seimo narys, konservatorius Emanuelis Zingeris įregistravo rezoliucijos projektą, kuriame dar...

Trečias bandymas padaryti V.Landsbergį... prezidentu nuotrauka, foto

1988 m. spalio 20 d. Klaipėdoje, ant Muzikinio teatro bokšto buvo iškelta...

Teisutis Matulevičius: Liūdna vėliavos diena be vėliavos nuotrauka, foto

Permainos sostinėje: skiriasi Vilniaus „Ryto“ ir Donaldo Kairio keliai nuotrauka, foto

Sportas, Po neįveikto Citadele KMT ketvirtfinalio barjero Vilniaus „Rytas“ ėmėsi rimtų pokyčių. Sostinės...

Vytautas Landsbergis niekam pasiduoti neketina nuotrauka, foto

Lietuva, Trečiadienį minint Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetį, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas...

Pandemijos iššūkiai italo ir lietuvės meilei nebaisūs: karantino įkarštyje atvėrė restoraną Rietave nuotrauka, foto

Žmonės, Ilgai brandintą idėją – įkurti savo verslą Rietave – Virginijos ir Fabio...

Negeros žinios iš Norvegijos: vakcinos gali būti pavojingos pacientams, vyresniems nei 80 metų nuotrauka, foto

Sveikata, Norvegija teigia, kad COVID-19 vakcinos gali būti per daug pavojingos labai seniems...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...