Nesveikos sveiko miesto problemos

Nesveikos sveiko miesto problemos

Politikai mėgsta girtis. Ypač kalbose. O darbai dažnai tiesiog nepadaryti. Negerai yra tai, kad jie lyg ir savanoriškai pasiima pareigas, bet pernelyg dažnai nieko nepadaro - gal ne nieko, bet labai nedaug. Galima tai slėpti ne tik po naujomis vėliavomis ar šūkiais, grandioziniais planais, bet ir duodant miestiečiams pakankamai žaidimų.

Štai turi pavyzdį – sveiką miestą Belfastą, kuris pateikia politinę deklaraciją siekiant sveikesnio ir laimingesnio miesto. Ji prasideda mintimi, kad miesto lyderiai turi galią keisti raidos kryptį geresnės miestiečių sveikatos ir gerovės link. Sveikų miestų Europos judėjimas, kurio atstovai iš 60 šalių 200 miestų 2018 metais pasirašė bendrą dokumentą. Jame nurodomos tos užduotys, kurios leistų siekti iškelto tikslo.

Nevardinsiu visų detalių, išskirsiu tik mums aiškias. Siekti žmonių gyvenimo trukmės ilgėjimo (pamatuotinas rezultatas), pritaikyti miesto erdves sveikatinimui ir žmonių gerovei, didinti galimybes patiems gyventojams spręsti aplinkos, sveikatos ir gerovės auginimo klausimus. Visos šios deklaracijos detalės yra pateiktis Belfasto, kaip sveiko miesto, puslapyje, jei kam svarbu – pažiūrėkite čia 

O dabar pereikime prie mūsų miesto, prie Klaipėdos. Ar rasime tokių problemų uostamiesčio politikų ataskaitose, planuose? Beveik ne. Gal todėl reikia jiems nuolat priminti, kad jie yra tik gyventojų atstovai. Miesto politikai privalo žinoti šiuos faktus:

1. Klaipėdoje per 100 kilometrų neasfaltuotų gatvių.

VE 2019-04-17 parašė, kad „Klaipėdoje iš viso dar yra apie 100 kilometrų žvyruotų gatvių, o lėšų maža dalis – 180 tūkstančių. Realiai už tokią sumą įmanoma išasfaltuoti vieną didesnę gatvelę“

2. Klaipėda oficialiai paskelbta narkotikų vartojimo sostine Lietuvoje.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras kartu su Europos vandens nuotekų tyrimų grupe (The Sewage Analysis Core Group Europe — SCORE) padarė tyrimą. Jo metu buvo analizuojami 20 Europos šalių, 73 miestuose gyvenančių 46 mln. žmonių narkotikų vartojimo įpročiai. Iš trijų tirtų Lietuvos miestų, didžiausios kokaino, amfetamino ir MDMA koncentracijos buvo nustatytos Klaipėdoje, o metamfetamino — Kaune. Kokaino koncentracija Klaipėdoje siekė 62 mg/1.000 gyventojų per dieną, Kaune – šiek tiek mažiau (57 mg/1000 gyventojų per dieną) ir Vilniuje – 49 mg/1.000 gyventojų per dieną.

2017 m. užregistruotos 7 mirtys dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu. Klaipėdos m. sav. rodiklis (4,7/100 000 gyv.) yra didesnis už Lietuvos rodiklį (3,9/100 000 gyv.), todėl Klaipėdos miesto savivaldybė patenka į prasčiausių rodiklių grupę.

3. Mažėja gyventojų mieste.

Gyventojų skaičius Klaipėdoje kasmet mažėja. 2018 metų pradžioje Klaipėdoje gyveno 148 908 gyventojai – 2 401 arba 1,6 proc. mažiau gyventojų, nei 2017 metų pradžioje.

4. Mokyklos nelankymas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 metais Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo 1 206 mokyklinio amžiaus vaikai, kurie nesimokė mokykloje. Klaipėdos rodiklis (95/1 000 gyv.) yra didesnis už Lietuvos rodiklį (76,3/1 000 gyv.), todėl ji patenka į prasčiausių rodiklių grupę.

5. Mūsų aplinkos tarša.

Uždavinys -„Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą“. 2017 metais Klaipėdos mieste 1 km2 teko 30 216 kg į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis. Tai viršija Lietuvos rodiklį 33,4 karto, o savivaldybė patenka į prasčiausių rodiklių grupę.

6. ŽIV/AIDS mieste

2017 m. Klaipėdos miesto savivaldybėje nustatyti 58 nauji ŽIV ir lytiškai plintančių ligų atvejai,

Klaipėdos miesto savivaldybės rodiklis (3,9/10 000 gyv.) yra didesnis už Lietuvos rodiklį (3,1/10 000 gyv.), todėl ji patenka yra blogiausių rodiklių grupėje.

Galiu sąrašą tęsti, bet mano noras yra kitoks. Aš noriu, kad politikai ir naujoji (senoji) miesto administracija (savivaldybė) ne tik pamatytų esančias problemas, bet ir jas spręstų.

Štai miesto erdvių pritaikymas vaikams ar senolių gerovei vyksta gana neblogai, nors dažnai užkliūva blogai ar net visai nesutvarkyti parkai. Vis išlieka neaiški smarvių šaltinių nustatymo situacija: neaišku, nei kas smardina, nei ką su tuo daryti. Panaši ir uosto keliama tarša. Viena ar kita „nenustatyta“ kompanija paskleidžia teršalus, o kas tai padaro ir kodėl išlieka nenustatyta. Lyg ir nieko baisaus, tik situacija gali kartotis. Nustačius kaltus, galima stabdyti procesą, galima neleisti negerovei kartotis.

Sveikų miestų judėjimas radosi kaip bendruomenės noras būti atsakingai už save, už savo ateitį. Nors vienas mano draugas vis tvirtina, kad nuo jo, tokio mažo ir pavienio, niekas nepriklauso, aš gerai žinau, kad užsispyręs žmogus, grupė ar bendruomenė gali daug PASIEKTI. Gal net viską.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder