Nauja sveikatos apsaugos politika – ar netapome bandomaisiais triušiais?

2019 m. spalio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija priėmė A. Verygai ypač nepalankų verdiktą.

Ministras ne tik viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją, bet ir nesivadovavo įstatymais, tuo pažeisdamas konstitucinės valstybės principus.

Juk kiek kartų buvo rašyta ir kalbėta iš televizijos ekranų, kad neteisingas ir absurdiškas A. Verygos įsakymas dėl „Pirmo paskyrimo“, kada skiriant pirmą kartą vaistą, kompensuojamas tik pats pigiausias medikamentas, o norint pasirinkti kitą vaistą, už jį tenka mokėti pilną kainą, nežiūrint fakto, kad pacientas apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. 

[CITATA]

Akivaizdu, kad tai yra visiškas teisinis nihilizmas. Juk paprasčiausiai iš apdrausto žmogaus atimama teisė gauti pilnavertį gydymą pagal gydytojo individualiai parinktą schemą, atsižvelgiant į ligos eigą, galimas komplikacijas, organizmo ypatumus ir pan.

Kodėl buvo spjaunama į specialistų patarimus, kodėl reikėjo kompromituoti šalį, kada ligoniai, norėdami gauti tinkamą gydymą, turėjo piketuoti prie sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės durų.

Juk buvo toks paprastas kelias- kompensuojami vienodai visi (ir originalūs, ir generiniai) tos pačios grupės vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga.

Jokio nuostolio valstybei, nes pacientui paskiriamas iš tos grupės jam labiausia tinkamas vaistas, kurio kompensacija tokia pati, kaip ir bet kurio kito tos grupės medikamento.

Ir ministro aiškinimai, kad jo naujoji vaistų politika leido sutaupyti lėšas yra daugiau negu apverktini, nes atlikti tyrimai parodė, kad milijonus prarado pacientai, nes jų didelė dalis, norėdami gauti reikalingus vaistus, mokėjo visą vaistų kainą, todėl valstybei nereikėjo kompensuoti tų vaistų.

Štai jums ir sutaupytos valstybės lėšos. Taupymas, be abejo, yra svarbu. Tai gal iš viso nustokime gydyti vaistais, pereikime prie gydymo šlapimu ir užkalbėjimais. Juk, kai kas sako, kad tikrai padeda. Net knygos parašytos.

Kita labai svarbi teismo išvada yra ta, kad ministras nėra kompetentingas priimti sprendimus dėl vaistinių preparatų išbraukimo iš kompensuojamų vaistų sąrašo, nes, išbraukiant vaistą iš kainyno, ribojamos pacientų teisės gauti reikiamą vaistą, sutrikdomas vaistinių preparatų tiekimas.

Juk net ir neprofesionalui savaime suprantama, kad, išbraukus vaistą iš kompensuojamų vaistų sąrašo, joks tiekėjas tokio vaisto į šalį niekuomet neatveš, nors, gal būt, kai kuriems pacientams jis buvo gyvybiškai svarbus.

Gydytojai profesionalai labai gerai žino, kas tam tikrų ligų atvejais vaisto pakeitimas nepatartinas arba net negalimas dėl galimų komplikacijų, kada gali būti ne tik ligonio būklės pablogėjimas, bet pavojus net gyvybei. Deja, ministerija taip negalvoja. Toliau tęsiant samprotavimus  apie naująją vaistų politiką, tenka pažymėti, jog jau seniai tarp specialistų kilo diskusija, kad nauja vaistų bazinių kainų nustatymo metodika yra nepakankamai neaiški ir kai kur nesuprantama.

Manyčiau, kad teismo išvados įkalė paskutinį vinį į A. Verygos naujosios vaistų politikos karstą, patvirtindamos, kad ministras viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją, nustatydamas savo tvarką bazinei vaistų kainai apskaičiuoti. Taigi, teismo sprendimu neteisėtais pripažintos sveikatos apsaugos ministro įsakymų dalys nustos galioti nuo 2019 m. gruodžio 31 d.

Ką gi, galime su pergale pasveikinti ir pacientus, kurie nuo šiol galės gauti jiems individualizuotą tinkamą gydymą bei gydytojus, kurie nuo šiol galės gydyti ne pagal ministro nurodymus, bet skirti tai, kas jų nuomone, konkrečiam pacientui yra reikalingiausia ir veiksmingiausia.

Beje, gal pats laikas ponui Verygai ne vėl aiškinti, kad jis visuomet teisus, o pagaliau ne tik pripažinti savo klaidas, bet kartu ir atsiprašyti Lietuvos žmonių ir medikų bendruomenės, kad užsižaidė su tariamomis reformomis.