Naudingi idiotai

Naudingi idiotai

Karas nėra paprastas dalykas. Daugeliui karas suvokiamas kaip bombų mėtymas ant taikių miestų, tankų atakos ir pabūklų salvės. Beje, tai praeitas etapas. Naujasis karas, kuris vyksta jau ne vieną dešimtmetį yra visai kitoks. Jis greičiau primena taip vadinamą „šaltąjį karą“ , kuris irgi lydymas žmonių aukų, bet nėra labai akivaizdus. Čia nėra aiškios fronto linijos, jis vyksta visur ir visada. Toks keistas karas siekia paslėpti kai kurių valstybių vidaus veiklos trūkumus, o kitas sugriauti  iš vidaus.

Nenagrinėsiu visų karo veiklos pusių, nes tai didelė tema. Pabandysiu atskleisti tik vienos priemonės puses. Tai propaganda. Ji radosi gana seniai, istorija apima ne vieną šimtmetį. Richard Alan Nelson propagandą apibudina taip: „Propaganda – tai sistemingo tikslingo įtikinėjimo forma, kuria per įvairius viešus bei žiniasklaidos kanalus siekiama paveikti žmonių emocijas, požiūrius, nuomones ir veiksmus politiniais, komerciniais ar ideologiniais tikslais. Žmonės, kurie užsiima propagandos kūrimu bei platinimu, vadinami propagandistais.“

Nesiimsiu toliau aiškinti, kas ir kodėl užsidirba pinigus propaganda, noriu atsisukti į tuos, kuriuos ji veikia. Čia reiktų žinoti kodėl tai pavyksta. Visų pirma klausytojas, žiūrovas tinklų naudotojas yra žmogus. O kaip gerai žinoma, žmogus iš esmės yra tinginys. Taip pat ir mąstymo srityje. Jam patogiau ne analizuoti, kritiškai vertinti, o tiesiog ... pasitikėti.

Vienas pavyzdėlis iš VE (2020 02 12) : „Po skandalo dėl kačių - kirtis tarnautojai“

„Tuo metu A. G. Kupliauskaitė pridūrė, kad kiekvienas gyvūnas turi teisę gyventi, tad reikia rūpintis jų gerove, o ne mėginti susidoroti. Tad ji paleido kritikos strėles į miesto Savivaldybę, neva reaguojančią į gyventojų skundus dėl kačių.“

Lyg ir nieko ypatinga, bet panaudotas propagandinis metodas. Šūkis - leiskite gyvūnams laisvai gyventi, tarsi nekaltas. Bet pagal jį teks leisti daugintis žiurkėms, blusoms ir tarakonams bei dar daugybei kitų gyvūnėlių.

Kaip tik jis naudojamas propagandos skleidimui, sakant, jog negalima riboti žodžio laisvės. Paradoksali tiesa, bet žodžio laisvės iš tiesų nereikia riboti. Galima ir reikia drausti propagandą, kuri, tiesa, ir taip įstatymu apribota. Bėda ta, kad skleidimo erdvės tapo beribės, todėl užkirtimo galimybės yra mažos. O kur dar problemos sprendimas: ar tai informacija, ar melas?

Supaprastintai tokias pagrindines skleidžiamas žinias galima dalinti į melagienas (fake news), pustieses (kai parodoma geroji dalis, neaptariant blogosios) ir tuščias. Pastarosios sukuria vadinamąjį baltąjį triukšmą, kuriame galima skandinti klausytojo, žiūrovo ar kito vartotojo sąmonę. Gal kiek sėkmingesnis pavadinimas būtų infotriukšmas, kai naujienos reikšmingumas dirbtinai perdedamas, sureikšminamas.

Tačiau pagrindinis klausimas – kam patrauklios tokios skleidenos? Čia reikia numatyti, kas kam patinka. Yra žmonių, kurie gyvena praeitimi, nenori matyti pokyčių, kurie jau įvyko ar vyksta. Yra ir tokių, kurie domisi muzikos ar sporto žvaigždėmis. Yra tokių, kurie stebi kaimyninių šalių politinį gyvenimą, nes nori žinoti, kaip gali elgtis viena ar kita šalis. Nenoriu šių grupių lyginti, bet jų intelekto lygiai gerokai skiriasi. Tiesa, vaikai ir jaunimas palaipsniui bręsta, todėl dauguma pereina į kitas grupes ar sluoksnius.

Propaganda labiausiai nukreipta į tuos žmones, kurie nelabai nori mąstyti. Dažnai net jie patys skleidžia žinias iš priešiškos šalies šaltinių. Kai kurie yra tiesiogiai ar netiesiogiai „nuperkami“ - prisiminkime, kaip Paleckis su Cvirka Stalino saulę parvežė.

Dabar galima nuvažiuoti į Šiaurės Korėją, bet tikro gyvenimo ten nepamatysi. O vėliau, perskaičius spalvotą žurnalą, gali pasakoti apie socializmo tvirtovę.

Lygiai taip pat viena mokytoja garbina Putiną, nors  Rusijos onkologai  skundžiasi, kad nėra vaistų onkologiniams ligoniams, net vaikams. Teismuose gausu bylų, kurios pagrįstos kankinamais išgautais prisipažinimais. Mokytojų ar medikų algos provincijoje yra tokios, kad vos užtenka minimaliam pragyvenimui. Dešimtys tūkstančių mokyklų neturi ne tik sporto salių, bet ir tualetų. Ar galima gerbti tokios šalies vadovą? Sveiku protu nesuvokiama.

Propaganda gali būti produktyvi. Ji remiasi ne tik televizija, radiju ar socialiniais tinklais, ji remiasi ir tais žmonėmis, kurie nešioja savo prisiminimus kaip tikrovės atspindį, nesugeba atsirinkti, kur tiesa, o kur paspalvintas melas.

Jie ir yra pagrindinis propagandos taikinys.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder