Moterų laimė - lietuvių rankose

Moterų laimė - lietuvių rankose

"Raginate džiaugsmais ir rūpesčiais dalintis, tai va, - noriu pasidžiaugti: kokia laimė, kad Lietuvoje, nepaisant visokių statistikų teiginių, neva mūsų gyvenimai taip gerėja, atskirtys mažėja, vis dar tebeveikia "moterų laime" vadinamos dėvėtų drabužių parduotuvės. Užvakar vienoje iš jų nusipirkau sijoną, skrybėlaitę ir visai madingus batelius.

Už "komplektą" tesumokėjau septynis eurus. Viską išskalbus, sutampius į formas, vakar pasipuošiau ir išėjau į parduotuvę maisto produktų. Kaip atrodau, komplimentų, beje, iš kaimynų vyrų susilaukiau dar laiptinėje. Vėliau jų dar išgirdau.

Tikrai nemažai sutiktų pažįstamų, pusiau pažįstamų jų prisakė. Žinoma, kukliai nutylėjau, kodėl esu tokia puošni", - klostė ponia Milda. Ji prašė dėkoti, kaip ji sakė, partijoms ir vyriausybėms, kad, nepaisant pačių įvairiausių draudimų, dėvėtų drabužių parduotuvės Lietuvoje vis dar neuždraustos.

Partijos ir vyriausybės, ar dažnai girdite padėkas už ką nors liaudies, o ne savo ar savo klanų naudai? Dešimtys, jei ne šimtai "Second Hands" parduotuvių veikia didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kiekvieno miestelio ar bažnytkaimio aikštėje aptinkame kabyklose plevėsuojančius ar ir paprasčiausiai krūvon sumestus dėvėtus drabužius.

Matome ir tose kabyklose apžiūrinėjančius ar krūvose besirausiančius žmones. Žinoma, dažniausiai moteris. Jos sugeba iš ten iškrapštyti ir savo sutuoktiniui pritiksiančius, ir pagal dydį tiksiančius marškinius, ir vaikams, ir netgi anūkams aprengti drabužėlių. Jei šeimos biudžetas leidžia, ką nors nusižiūri ir sau.

Beje, "Second Hands" parduotuvėse kartais gali sutikti ir žmonių, finansiškai pajėgių aprangą pirkti, na, gal ne pačiose brangiausiose parduotuvėse, bet vis dėlto pajėgius įpirkti nedėvėtus daiktus. Šie ieško vintažo. Randa - laimingi, lygiai taip pat, kaip ir bažnytkaimio ponia už 10-12 eurų padabinusi "nauja" apranga visą šeimą.

Taip jau sutapo, kad po p. Mildos padėkos partijoms ir vyriausybėms pasižiūrėjau filmo "Second Hands" turbūt piratinę kopiją, nes lietuvių sukurtas filmas apie dėvėtų drabužių industriją per Lietuvos kino teatrus pradės keliauti tik kitą savaitę.

Anot filmo kūrėjų spėlionių, šį pelningą biznį sumanė ne kas kitas, o į londonus, dublinus, oslus emigravę lietuviai, pamatę didžiausius maišus dėvėtų drabužių, sustatytų ant šaligatvių kraštų, nuo kurių juos susirenka labdarą renkančios organizacijos. Tarp jų kuo puikiausiai įsitrynė ir lietuvių "kompanijos", sugebančios padėti aprengti gal trečdalį, o gal net tris ketvirčius Lietuvos gyventojų.

Žinoma, tikslios statistikos nėra ir negali būti, nes dėvėtų drabužių biznis vystomas vadinamoje pilkojoje zonoje, kai įstatymai lyg ir nėra pažeidžiami nei londonuose, dublinuose, osluose, nei pačioje Lietuvoje. Nesu iš tų, besivaikančių žymių firmų ar garsių dizainerių etikečių.

Bet, prisipažinsiu, labai nudžiugau, kai nusipirkau man patikusios spalvos odinę striukę... už 6 eurus. Tik po kelių dienų aptikau etiketę "Piere Cardin", tomis pačiomis raidėmis buvo išmuštas ir striukės pamušalas.

Kai, netikėdama šansu už 6 eurus nusipirkti beveik naują odinę striukę su dizainerio Pjero Kardeno inicialų įspaudais, pirkinį parodžiau bendradarbei, nusimanančiai tokiuose dalykuose, ši, įdėmiai apžiūrėjusi kilpelių sagoms apsiuvus, striukės apdailą, pareiškė: "Gali neabejoti - Pjero Kardeno firmos gaminys".

Juk yra šioks toks skirtumas, tarkim, pirkti kinų gamybos naujus marškinėlius už 6 eurus, o jie jau kitą dieną "paleidžia" visas siūles, ir gaminį, jeigu neatsibos, kurį dėvėsi visą likusį gyvenimą. Ačiū partijoms ir vyriausybėms, netrukdančioms, pasak filmo "Second Hands" kūrėjų, lietuvių emigrantų prieš kelis dešimtmečius pradėtam ir neuždraustam verslui.

Nes "moterų laimės" parduotuvės ar miestelių aikštėse suverstos dėvėtų drabužių krūvos gelbsti mūsų šalies dar neemigravusius gyventojus, stekenamus pačių įvairiausių vis didėjančių ir gausėjančių mokesčių iki, kaip liaudis sako, skūros, nevaikščioti tarsi Adomas su Ieva po rojaus pievas...

Savo mintimis, pasiūlymais, džiaugsmais ir rūpesčiais galite pasidalinti tel. 49 34 35 darbo dienomis nuo 10-13 val. arba rašyti el. pašto adresu [email protected]

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder