Mano draugai mėgsta sakyti, kad menas yra tai, kas gražu. Toks teiginys, deja, nieko nepasako. Jei žmogaus viena nuotaika, tai jam gražu viena, jei jis alkanas – tai jam gražus sumuštinis. Todėl noriu žinoti - ar galima meną, meno kūrinį vertinti objektyviai?
„Vikipedijoje“ radau: Vizualiniuose menuose kūriniu vadinamas bet koks dvimatis ar trimatis objektas, kuris sukurtas profesionalo arba atlieka pagrindines estetikos funkcijas.
Esu mąstantis, todėl reikalavimas būti sukurtam profesionalo sukėlė aibę nuostabų. Bet kuris žmogaus, turinčio popierių, „pirstelėjimas“, yra menas? Jis gi ne kasdien kuria šedevrus. Kartais ir pažaidžia, pasityčioja. Ir tai tampa menu. Nes jis turi diplomą, leidžiantį bet ką įvardinti menu ar meno kūriniu.
O štai ką reiškia “atlieka pagrindines estetikos funkcijas“ yra visai neaišku. Manau, tik nedidelė Žemėje gyvenančių žmonių dalis žino apie mokymą, vadinamą estetika. Ar jie jau nebeišmanys, kas gi tas menas? O gal galima jas sužinoti?
Deja, taip ir nepavyko aptikti aiškiai išreikštų savybių. „Vikipedija“ davė tik vieną pavyzdį: turintis estetinę funkciją (sukelti jausmus). O juos sukelia tiek daug dalykų, kad vėl viskas nebeaišku.
Ieškau kitų, pageidautina, autoritetingų nuomonių. (Dickie, G) „Tradicinių meno apibrėžimų trūkumas yra tas, kad jie siekia paaiškinti, kas yra geras menas: taip nepagrįstai susiaurinama meno kūrinių klasė – neapimami vidutiniai, blogi ar beverčiai meno kūriniai. Meno apibrėžimo tikslas – patvirtinti faktus, o ne siūlyti meno kūrinio vertinimo standartus, t. y. kalbėti apie tai, kas yra, o ne apie, kas turi būti.“ (Ieva Straukaitė).
Dabar kiek plačiau: „Menas (vienaskaita) – tai suvokėjo būsena, pasiekiama kūrinį suvokiant ir interpretuojant, žiūrovo interpretacija – būtina meno kūrinio sąlyga ir sudedamoji dalis. Dabar sakoma, kad menas yra tai, ką meno sklaidos institucijos pristato kaip meną, bet juk iš pradžių institucijai atstovaujantys subjektai pasirenka menininkų sukurtus dalykus juos interpretuodami kaip žiūrovai, ne kaip bendraautoriai. Neinterpretuojami vaizdai ar kitokie dirbiniai ilgainiui netenka meno statuso, tampa tik praėjusios epochos liekanomis. Šiuolaikiniai muziejai ne tik užsiima interpretacijomis patys ar samdydami kitus dailėtyrininkus, bet stengiasi įtraukti į tai ir lankytojus.“ (Erika Grigoravičienė).
Galiu pririnkti daug citatų, bet daugžinystė negausina proto, sakė senovės graikai. Tokia mintis itin svarbi mūsų visuomenei, kuri pasikliauja visagalėm paieškos priemonėm. Visokiais „Google“, „Bing“ ir panašiai. Viena, ten esančios nuomonės dažniausiai nėra žinios, antra, kas tinka vienam gali būti kenksminga kitam. Taip ir su menu. Vienas mėgsta baletą ir simfoninę muziką, kitam duok repą ir gatvės tapybą. O visa tai vadinama menu.
Bandant suskaičiuoti tas ypatybes, kurios vadinasi bruožais, man pavyko nutverti tokius tikro meno savitumus:
1. Naujas arba originalus.
3. Unikalumas.
3. Turintis kultūrinę vertę.
4. Autentiškas.
5. Turintis išliekamąją vertę.
6. Sukeliantis emocijas.
Bandydamas suvienyti pastaruosius į tam tikrą visumą, gavau vos ne aforizmą: „Menas yra originalių iliuzijų kūrėjas“. Taip paprastas pasaulio atspindys yra veidrodyje. Menas tai visuomet daro kitaip, jis kuria kitą arba kitokį pasaulį su savo realijomis ir savo logikomis. Paprastas pavyzdys yra pasaka, toliau Alisa iš Kerolo pasakos, o toliau gražiausios senovės graikų skulptūros ar Čiurlionio paveikslai.
Apibendrinant galima sakyti, kad menas dabarties pasaulyje turi būti suvokiamas kaip procesas. Nėra meno kūrinio, kuris neturi suvokėjo. Tai tėra tik daiktas ar įrašas. Todėl galima teigti, kad menas yra kūrėjo bei pateikėjo santykio su suvokėju arba publika momentinis veiksmas ar vyksmas.
Schema kiek nedirba, kai susiduriama su natūraliu daiktu ar reiškiniu, nes čia nematyti nei kūrėjo, nei pateikėjo. Saulėlydis ar tolimo kalno vaizdas nėra žmogiškos kūrybos padarinys, o galėtų būti teikiamas kaip meniškas. Bet ne čia esmė. Ėjimas į koncertą, teatrą, parodą ar kitą meninį renginį reikalauja vietos, kurioje pristatoma veikla, jos rezultatai ir suvokiančiosios pusės, kuri tuos dalykus pripažįsta meniškais ir emocionaliai juos „išgyvena“.
Taigi menas ribotas savo vieta, laiku ir suvokėju. Galima sakyti, kad menas randasi, kai suvokiantis žmogus pradeda gyventi meno kūriniu ir baigiasi tuomet, kai to proceso nebelieka.
Pavadinimas: nėra
Autorius: Mark Rothko
Kaina: 25,65 mln. eurų
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą