Medicina kaip rizikos zona

Medicina kaip rizikos zona

Ligos neapeina nieko. Visi daugiau ar mažiau serga. Tuomet ieškai to, kas gali padėti - gydytojo ar gydančiojo. Štai čia ir prasideda dėlionės.

Nežiūrėsiu į kitus kraštus, užteks ir mūsų šalies. Jeigu liga sunki ar net staigi, kviečiamės neatidėliotiną pagalbą teikiančius medicinos darbuotojus. Tiesa, galima rasti šeimų, kur tikima alternatyvių gydymo būdų sėkme. Užkalbėjimai ar piktos dvasios varymai nėra labai populiarūs, bet ir nėra išnykę.

Vadinamoji „netikra“ medicina turi dvejopas šaknis: senų gydomųjų tradicijų liekanos bei perdėtas pajamų ar populiarumo ieškojimas. Prie senųjų galima priskirti ir gydymą žolėmis, ir taip taures, gydymą dėlėmis, ir taip toliau ir panašiai. Jie nėra labai pavojingi, ir kai kurie iš jų sėkmingai naudojami. O jau antrieji gali nuvesti myriop. Turiu galvoje ne vieną „stebuklingą“ preparatą ar procedūrą, kurie „išvalo“ organizmą nuo šlakų, ištobulina mūsų organus iki tobulybės. Sakykim, aną savaitę gaunu savo puslapyje nurodymą gerti šiltą vandenį kelis sykius per dieną,  tai man padės sumažinti svorį, apsisaugoti nuo gripo ir taip toliau. Gal ir nepakenks, bet tikrai nepadės. O jei tik užsiciklinsi tokiuose, lyg ir nekaltuose, veiksmuose, gali ir netekti sveikatos.

[CITATA]

Tačiau be pseudo gydymų ir netikrų pranašų yra ir mokslu paremta medicina. Oficialiai pripažinta. Ar tai jau patikima 100 procentų? Pažiūrėkime atidžiau.

Štai vienas naujas pavyzdys: “Nors 2 metų berniukas pirmą kartą į Jonavos ligoninę dėl pykinimo buvo nugabentas prieš 10 dienų, tada jam buvo diagnozuota tiesiog angina, dabar jonaviškis vis dar leidžia dienas Kauno klinikose, kur yra gydomas dėl trūkusio apendicito. Tėvams pikta dėl galimo gydytojų aplaidumo, Jonavos ligoninėje jau pradedamas auditas, o Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad būtent tokios situacijos parodo, kad Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje pokyčiai būtini.“

Žurnalisto išvada netiksli, nes gydymo klaidos egzistuoja ten, kur egzistuoja medicina. Ir Lietuvoje, ir Vokietijoje, ir Anglijoje, ir JAV. Apie Afriką, ko gero, neverta ir šnekėti. Tiesa, klaida klaidai nelygu. Kai suklysta batsiuvys, jo broką galima išmesti. Kai suklysta kepėjas, duoną teks sušerti kiaulėms. Klysta visi, klysta dažniau ar rečiau. Tiesa, kainos skirtingos. Bet yra profesijų, kurių atstovai lyg ir negali klysti.

Taigi, ar gali klysti gydytojas?

Vienareikšmiško atsakymo nėra. Galima manyti, jog nė vienas gydytojas nenori blogo savo pacientui, nors būna ir išimčių. Bet neretai medicinos specialistui nepakanka išsimokslinimo ar erudicijos, kad sugebėtų pagelbėti ligoniui. Dažni atvejai, kai medikai negali padėti vienoje ar kitoje situacijoje vien dėl gydymo mokslo ribotumo. Pateiktame pavyzdyje matome, kad specialistai būna pervargę ar subiurokratėję. Aišku, situacijos skirtingos, ir negerai jas sumesti į vieną krūvą.

Medikų klaidų statistika nėra populiari. Nei klinika, nei ligoninė neskuba girtis negerovėmis. Gal todėl tenka remtis JAV statistika, nes ten klaidos fiksuojamos teisminiuose ieškiniuose, todėl gali būti sumuojamos metų pabaigoje. „Kas dešimtas pacientas ligoninėje patiria ne savo ligos, o gydymo, slaugos, vadybos sukeltą žalą. Toks yra Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis.

Lietuvoje žalos atvejų gali būti dar daugiau, tačiau nacionalinio lygmens nepageidaujamų įvykių registravimo sistemoje užfiksuota tik maža jų dalis, nes pati sistema, pasak dr. Laimučio Paškevičiaus, dar tik išbandoma ir nelabai veikia.“ „JAV jau daugelį metų ligoninės privalomai registruoja nepageidaujamus įvykius, tačiau nustatyta, kad pranešama vos apie 10–50 proc. atvejų. Vis dėlto ir kitose šalyse medikai baiminasi susigadinti reputaciją, prarasti autoritetą.“

Požiūris į medikų klaidas yra labai skirtingas.  Jeigu jūs esate nukentėjęs pacientas, puolate visai teisiniais pajėgumais. O jei atstovaujate ligoninę, kliniką ar jos personalą, tai rasite ir nuovargį, ir struktūrines, ir kitokias negeroves. Gal tik žmogiškųjų – mažiau. Kartais visai jas neigsite. Medicininių klaidų išlaikymas šešėlyje yra blogas ženklas ir gydytojams, ir medicinos sistemai, nes mes visi turėtume mokytis iš klaidų.

Vis dėlto, pripažįstant klaidą, reikia matyti toliau ir plačiau. Net gydymo įstaigos tikslas – jog ji (klaida) nesikartotų. Ne tiek svarbus konkretus atvejis, kiek sugebėjimas pasimokyti iš jo ir išvengti ateityje. Sakykim, Lietuvoje 2018 m. Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nagrinėjo 164 pacientų skundus. Patenkino 22, vadinasi, žala buvo įrodyta.

Pabandysiu peržiūrėti, kokios dažniausios daromos klaidos.

1. Blogos diagnozės. Nors galimybių čia daug, viena iš jų pateikta mano pavyzdyje – skubant neretai nepavyksta atrasti tikrą negalios priežastį. Taip pat nereta situacija, kai medikai neatpažįsta ligos ar net gydo nuo kitos.

2. Vaistų klaidos. Vaistai gali būti naudojami paciento būklės stabilizavimui arba pagerinimui. Tačiau rimta žala atsiranda dėl klaidų, atsiradusių parenkant vaistus ir skiriant jų dozę. Iš tiesų, viename tyrime nustatyta, kad dėl vaistų klaidų kasmet JAV nukenčia 1,5 milijono žmonių.

3. Chirurginės klaidos. Čia ir pamiršti instrumentai, kitos detalės pacientų kūnuose, operacijos atlikimas netinkamoje kūno vietoje ir t.t.

4. Per didelis gydymas. Jis pasitaiko, kai medikai skiria ligoniui nereikalingas procedūras bei vaistus, kurie alina organizmą, o ne padeda jam pasveikti.

5. Ligoninių infekcijos. Ligoninės yra ligų susitelkimo vieta, todėl pats personalas gali tapti jų plitimo įrankiu. Taip pat negalima atmesti galimybių, kai vienas ligonis, būdamas didelėje palatoje, užkrečia kitus. Ligų platinimo vieta yra ligoninių priimamieji, didelės poliklinikos. Čia žmonės dalijasi ne tik patyrimu, bet ir pačiomis ligomis.

6. Greitosios pagalbos klaidos.

7. Gimdymo priėmimo ar priežiūros klaidos.

8. Odontologų klaidos.

9. Informuotumo klaidos. Medicinos darbuotojai ne visuomet įspėja pacientus, apie taikomo gydymo pavojus ir pasekmes. Tai neleidžia pacientui ar jo artimiesiems priimti adekvatų sprendimą.

10. Aplaidumas. Sveikatos priežiūros organizacija atsakinga už gydytojų, slaugytojų ir kito jos kontroliuojamo medicinos personalo aplaidumą. Tačiau daugeliu atvejų pati organizacija nenori būti atsakingas už savo aplaidumą ar ydingą elgesį.

Apibendrinimui pateikiu tokią diagramą apie mirties priežastis JAV :

https://sciencebasedmedicine.org/are-medical-errors-really-the-third-most-common-cause-of-death-in-the-u-s/

Vytautas Valevičius

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder