Tęsinys. Pradžia 2016 03 18
Galiausiai prezidentė pareiškė: "Žinome NATO procedūras. Greitojo reagavimo pajėgos gali pradėti veikti mažiausiai po 72 valandų. Bet Baltijos šalys yra gana mažos. Turime apsisaugoti patys bent šias 72 valandas ar daugiau." Tačiau pradėjus vadovauti naujajam kariuomenės vadui gen. ltn. Jonui Vytautui Žukui, ne tik štabai ir užsienio šalių žvalgyba, bet ir Lietuvos piliečiai pagaliau sužinojo apie tikrąją padėtį kariuomenėje - trūksta visko: batų, šalmų, neperšaunamų liemenių...
Pagaliau paaiškėjo, kad po 2008 m. reformos dalis kovinių batalionų tik "apsimetinėjo batalionais". Žinoma, apgaulė karyboje visada padeda. Anot Sun Tzu, karas - tai apgavystės kelias. Taigi, kai esi silpnas - apsimesk stipriu ir atvirkščiai. Vadovaudamasis šiuo principu 1605 m. Salaspilio mūšio metu Jonas Karolis Chodkevičius pristatė iškamšų bei savo žmonėms pavedė tolumoje kelti dulkes ir taip priešui sudaryti įspūdį, kad jo pajėgos gerokai gausesnės nei iš tikrųjų buvo. Bet nugalėjo jis ne dėl to, kad dulkes kėlė, o todėl, kad turėjo smogiamąją jėgą - husarus. Apgaulės menas - puiku, bet lemiamu momentu reikia realios galios, dūmų uždangos ir petardų bei fejerverkų nepakanka.
Taigi J. Ž. Žukas pradėjo komunikuoti su visuomene. Beje, generolas reikalui esant nesiruošia kariauti tik 72 val. - 2015 m. balandį jis konstatavo: "Mes skaičiuojame visus savo resursus, personalą, savo visas atsargas ir šaudmenis tam, kad mes galėtume veikti ne mažiau kaip 30 dienų. O toliau... Toliau - kaip Dievas duos."
Dar anksčiau - 2014-aisiais - J. V. Žukas, kalbėdamas apie 6 sausumos pajėgų motorizuotus bei mechanizuotus batalionus, atskleidė, kad jie "labai netolygiai sukomplektuoti - yra batalionai, kurie sukomplektuoti 17 procentų, o yra tokių, kurie turi 60 procentų karių". Norint, kad tie batalionai būtų veiksnūs, jie turi būti sukomplektuoti bent jau 70-80 proc. Tada jis pažymėjo, kad sausumos pajėgos yra užpildytos tik apie 50 proc. etatų. Tai lėmė, kad 2015 m. pradžioje buvo priimtas sprendimas atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą, nustatant trumpesnį nei anksčiau - 9 mėnesių - tarnybos laiką.
Pagaliau 2015 m. antroje pusėje trys koviniai pėstininkų batalionai gavo po 400-500 šauktinių karių. Atsižvelgiant į tai, jog batalionus pagal etatus turi sudaryti kiek daugiau nei 700 karių, iki šauktinių paskyrimo minėtieji vienetai geriausiu atveju galėjo turėti apie 200 karių - t.y. apie 30 proc. etatinės sudėties.
Žinoma, 2015 m. sprendimas grąžinti šauktinius visuomenėje sukėlė ažiotažą. Menininkai išrado "verktinius", o ekspertai tai įvardijo moraline Tėvynės išdavyste. Daug iečių buvo sulaužyta, tačiau 2015 m. nė vienas nebuvo pašauktas. Iš 3 010 nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjusiųjų 2 133 buvo šauktiniai savanoriai, o 877 - į 2015 m. šaukimo sąrašus patekę ir norą tarnybą pirmumo tvarka atlikti pareiškę karo prievolininkai. Be to, 2015 m. Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) bazinius mokymus baigė ir tarnybą pradėjo dar 856 kariai savanoriai.
2016 m. kovo 10 d. duomenimis, jau užsiregistravo 1 377 šauktiniai-savanoriai, o 895 į sąrašus patekę jaunuoliai nori atlikti tarnybą pirmumo tvarka. Iš jų 994 patikrinta sveikata ir jie pripažinti tinkamais tarnybai (iš viso 2016 m. bus šaukiami 3 000 vyrų). Taigi, tikėtina, kad ir 2016 m. pareigą atliks tik šauktiniai savanoriai. Kas tai lemia?
Priežasčių daug: 1) patriotizmas; 2) noras save išbandyti; 3) potraukis kariuomenei ir ginklams; 4) karjeros kariuomenėje siekis, nes per artimiausius kelerius metus ten bus sukurti keli tūkstančiai naujų nuolatinių ir neblogai apmokamų darbo/tarnybos vietų; 5) noras atitarnauti, kad "paliktų" ramybėje; 6) išmokos ir lengvatos - nuo 2017 m. stojant į aukštąsias mokyklas tam tikrose studijų programose bus pridedama po 0,5 balo, o savo noru atėjęs ir labai gerai tarnavęs karys į rankas gauna 2 975,4 Eur (patenkinamai ir pašauktas - 1 949,4 Eur), be to, yra visiškai išlaikomas (maistas, drabužiai, gyvenamas plotas).
Vaikų neturintis ir už minimalų atlyginimą dirbantis asmuo per mėnesį gauna 296 Eur į rankas, o per 9 mėnesius - 2 664 Eur. T. y. 311,4 Eur mažiau nei tarnaujant kariuomenėje. Bet civiliniame gyvenime iš tų 296 Eur dar reikia maitintis, mokėti už komunalinius patarnavimus, apsirengti ir t. t.
Pavasario sesijoje Seimas planuoja išmokas savanoriams padidinti iki 30 proc. ir numatoma įvesti naują 15 proc. priedą sąraše esantiems bei pirmumo norą pareiškusiems šauktiniams.
Pozityviai vertintinas 2014 m. įgyvendintas sprendimas suformuoti nacionalines Greitojo reagavimo pajėgas, kurias sudaro dvi bataliono kovinės grupės. Apie 2,5 tūkst. karių gali operatyviai (nuo 2 iki 24 val.) reaguoti į grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat - ir į nekonvencines. Ateityje 3-iąją greitojo reagavimo pajėgų bataliono kovinė grupė planuojama steigti Panevėžyje Karaliaus Mindaugo husaro bataliono pagrindu.
Šiemet buvo atkurta motorizuota pėstininkų brigada "Žemaitija", kuri jau veikė 1999-2004 m. Tai - karinis junginys, kuris gali tęsti XVIII a. LDK kariuomenės divizijų bei brigadų ir tarpukariu Žemaitijoje dislokuotos 3-iosios pėstininkų divizijos tradicijas. Kita brigada - "Geležinis vilkas" - galėtų tęsti 2-osios pėstininkų divizijos, kurios pulkai stovėjo Kaune, Prienuose, Marijampolėje ir Jonavoje, tradicijas.
Per šiuos metus brigadą planuojama papildyti tiesiogiai jos štabui pavaldžiomis logistikos, žvalgybos ir ryšių kuopomis, o 2017 m. planuojama pradėti formuoti ir du naujus batalionus - pėstininkų ir artilerijos. Tikėtina - Šiauliuose ir Radviliškyje. Brigados kareivių pagrindą sudarys nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.
"Žemaitijos" brigadoje formuojant naują pėstininkų batalioną gražu būtų atkurti tarpukariu buvusį Pilėnų kunigaikščio Margirio dalinį, o artileristams suteikti LDK karo artilerijos inžinieriaus, raketų išradėjo Kazimiero Simonavičiaus vardą.
Simboliška, kad 1934 m. atkuriant 6-ąjį Margio pėstininkų pulką jis formuotas dalies 7-ojo Butegeidžio pulko karių pagrindu. Šią 1934 m. Klaipėdos kareivinių teritorijoje (dabar - Klaipėdos universitetas) vykusią ceremoniją praėjus 83 metams būtų galima atkartoti ir kitais metais, tik vieną dalinių išsiunčiant ne į Tauragę, kaip 1934-aisiais, o tikriausiai į Šiaulius.
Kariuomenė keičiasi iš esmės. Žmonių kiekis sistemoje šiemet - 18 407 (iš jų 15 840 kariai) - jau pasiekė 2005 m. buvusį lygį - 18 610 (iš jų - 16 240 karių). Maksimumas buvo pasiektas 2001-aisiais - 25 923 (iš jų - 23 616 karių). Bet gynybiniai pajėgumai matuojami ne tik žmonių skaičiumi, nes jų reikia tik tiek, kad karo atveju maksimaliai išnaudotų visas turimas ginkluotės sistemas ir operatyviai kompensuotų patiriamus žmogiškuosius nuostolius.
Didėjantis krašto apsaugos finansavimas sudaro sąlygas ne tik didinti kariuomenės vienetų skaičių, kariais užpildyti esamus, bet ir įsigyti naujų ginkluotės sistemų. Žinoma, populistai gali bandyti naudoti argumentą, kad 575,2 mln. Eur krašto apsaugai - prabanga, kai Vyriausybė mokytojams nesuranda keliolikos milijonų. Arba piktintis, kad viešuosius finansus reikia nukreipti tik į sritis, kurios tiesiogiai sukuria pridėtinę vertę. Tačiau tai - jau požiūrio ir vertybių klausimas.
Nemaža dalis gynybai skirtų asignavimų grįžta į valstybės biudžetą. Pavyzdžiui, 2015 m. darbo užmokesčiui buvo išleisti 195,8 mln. Eur, tačiau buvo sumokėta dešimtys milijonų eurų mokesčių. Kariuomenė pirko maistą, kurą, įvairias prekes, paslaugas iš Lietuvos verslininkų. Pagaliau, sistema tiesiogiai teikia darbo vietas 10,5 tūkst. Lietuvos piliečių, o netiesioginis poveikis ekonomikai iki šiol neanalizuotas.
Saugumas kainuoja, nes tai ir produktas, ir paslauga. Saugumo ekonomika galėtų būti visiškai nauja prieiga vystant Lietuvos ūkį, numatant visuomenės raidos tendencijas. Todėl nuo atsakymo į klausimą - esame saugumo kūrėjais ar vartotojais, daug kas priklauso. Krašto apsauga, kaip ir sveikatos apsauga, užtikrina, kad žmonės kuo ilgiau išgyventų. Kariuomenė pirmiausiai ruošiasi ne žūti, o atgrasyti priešą, taip apsaugant visą visuomenę (kaip ir medikai su vėžio ar kitų ligų prevencinėmis programomis), o nepavykus siekia laimėti karą, apginti savo artimuosius - Lietuvos gyventojus ir teritoriją su vertybėmis.
Bus daugiau
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą