Taip, visuomenė skursta, iš politikos ir viešo diskurso išstumiamas intelektas. Gryna tiesa. Kompetentingas ir patriotiškas pareigūnas yra valstybės ir visuomenės turtas.
Beje, kas galėtų paaiškinti, kodėl A.Januškai ir jo aplinkai nesisteminėse medijose buvo kabinamas visai kilnios semantikos terminas „valstybininkas“, „valstybininkai“ kažkodėl anuomet įgavo kraštutinai neigiamą konotaciją?
Ištark kitose kalbose tą žodį - „Staatsmann“, „Gosudarstvennik“ - ir tai nuskambės kaip aukščiausio lygmens pagyrimas, kaip komplimentas. Kodėl minima grupuotė buvo pradėta tiesiogiai sieti su valstybės ir demokratijos išdavimu? Ką jie išdavė ir kodėl? O gal visai nieko neišdavė?
Kasdien gulėsi ant bėgių už Tėvynę, jos saugumą, piliečius ir rinkėjus? Tikriausiai taip ir buvo. Tik kodėl jie negynė savo kaip valdžios atstovo ir pareigūno orumo teismuose?
Taigi kodėl buvo kabinamos niekinančios etiketės, kodėl nebuvo ginamasi teismuose? Tai privatus žmogus apšmeižimo akivaizdoje gali pasakyti: „man sveikata ir normalus kraujospūdis svarbiau.
Tikrai nesibylinėsiu. Dievas jiems teisėjas“. Apdergtas demokratinės valstybės pareigūnas tokio pasirinkimo neturi. Apdergė aukštą pareigūną, vadinasi, kartu apdergė ir valstybę, visą valdžią.
Tad eik, mielasis, į teismus ir atsiplauk, nes tai jau viešas interesas. O jeigu visgi labai negražiai buvo įminta į vieną daiktą ir gausiai pripėduota? Tada baisu eiti į teismą, pradėjus kapstyti, velniai žino kas išlįs? Neaiškumų piliečiams liko ir tada, ir dabar.
Patarlė sako: „nėra dūmų be ugnies...“. Tenka prisiminti kai kurias VSD garbės nedarančias anuometines istorijas.
Paminėtinos:
1. Čečėnų Gatajevų, kurie pabėgę iš Lietuvos gavo prieglobstį demokratinėje ir teisinėje ES valstybėje - Suomijoje - istorija.
2. Teroristės-sprogdintojos E.Kusaitės istorija.
3. Besišlapinančių ir iš dangaus krentančių pulkininkų istorija. Visuomenė, pilietininkai nujaučia, kad patriotas ir pareigūnas V. Pociūnas galimai buvo nužudytas, nes pajudino Tėvynės išdavikų klaną. Jis tiesiog neapskaičiavo savo jėgų, maža to, po žūties buvo šlykščiai ir nepelnytai apdergtas, išduotas to paties VSD, kuriam dirbo.
4. Nesisteminė žiniasklaida rašė, kad ir Š.Paberalius galimai buvo į Uspaskicho aplinką infiltruotas agentas, kuris buvo mūsų valdžios išduotas ir pabėgo į JAV, kurios jo Lietuvai taip ir neišdavė.
O dar toji nelemta istorija su CŽV kalėjimais.... Mūsų valdžia sako: jų nebuvo visai, melas tai, baltos kumelės sapnas... Deja, tarptautinio teismo sprendimus kažkodėl vykdo ir pinigines reparacijas konkretiems nukentėjusiems išmoka. Iš mūsų visų pinigų. Kaip gi taip?
CŽV kalėjimų skandalo istorijoje G.Nausėda dabar turi tik du garbingus pasirinkimus: a) išsitraukti durų rankeną ir simboliškai nusišauti į protingą, aukštakaktę galvą; b) pastatyti visus „ant blakstienų“ tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų ir išsiaiškinti tiesą, jog kaltieji atsakytų pagal įstatymą prieš teismą.
Daug baisių įtarimų kyla ir niekas jų neišsklaido, nors gyvename atviroje, demokratinėje ir teisinėje valstybėje.
O gal dar tokioje realiai negyvename, tik įsivaizduojame? Pavyzdžiui, tikrai neaišku, kur šiandien turėtų gulinėti buvę VSD vadovai, pliaže salos Kanarų ar vis dėlto ant narų?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą