Ko nori moterys?

Moterys nori būti gražios. Ir vasarą, ir žiemą, ir dar du likusius metų laikus. Jos viską žino: kaip pasidažyti, kaip kai ką pasididinti, kaip kai ką susimažinti. Kaip išryškinti, ir kaip paslėpti.

Ir, atrodytų, jokių pamokslų joms nebereikia. Bet išgąsdino pernykštė sociologinė apklausa. (Tirta 1050 moterų nuo 18 iki 65 metų). Ir į klausimą, kas svarbiau – gerai atrodyti, ar būti idealiai sveikoms, 46 proc. atsakė, kad sveikata dar spės pasirūpinti. Kai (jei) susirgs.

O dabar, kuomet gyvenimas dovanoja daug smagių akimirkų, šios yra už sveikatą svarbesnės. Todėl visos jos – it apsėstos – nori atrodyti kaip modeliai. (Na, to paskutinio sakinio nesakė. Bet mes gi žinom, kad taip yra!).
 
Jei atkreipėte dėmesį, kol kas sveikata nesirūpinti žadėjo tik mažiau nei pusė apklaustųjų. Bet daktarai tuo tyrimu susidomėjo. Jie primygtinai prašė darsyk parašyti apie rūbelius: tuos aptemptus, apsivyniotus ir it pančiais gražius kūnelius sukausčiusius. (Tie daktarai norėjo papasakot apie cistitus, inkstų ir kitokias ligas).

Bet apie tai rašiau pavasarį. Todėl šiandien – apie mažiau pastebimus kasdienio grožio dalykėlius.

Gerokai anksčiau buvo gerokai sunkiau. Jau nuo 17-ojo amžiaus aristokratėms – vadinasi, išbalusio veido ponioms – vardan grožio nuleisdavo kraują. Todėl ir dabar tą laikmetį vaizduojančiuose filmuose ponios vis alpsta.

Tik tų filmų kūrėjai jau patys nebesupranta, ir todėl nepaaiškina, kodėl tai vyksta. Veido skaistumui paryškinti tuomet buvo naudojama švino pudra. Ir nuo tada medicinos istorija žino moteriškąjį paralyžių. Būtent nuo tada žinomi ir augliai damų smegenyse. O dabar? Ar esate saugios savo veidelį tepdamos nežinia kuo? Etikete pasitikite?
 
Prašome neišsigąsti, kai perskaitysite dar vieną sakinį. Tiksliai žinoma ir suskaičiuota: per metus į net ne itin puošeiviškai nusiteikusios moters organizmą vienu ar kitu būdu patenka 2,5 kilogramo kosmetikos.

Medikai teigia, kad pro odą patenkanti – triskart pavojingesnė nei pro burną. Dar vienas skaičius: ketvirtadalis tų nuodų moterišką organizmą graužia vien todėl, kad kosmetika blogai nuvaloma prieš nakties poilsį.

Jūs gi žinote, ką ant savęs tepate. Kartais renkatės pigesnį produktą. Bet gi pigesniame – visuomet daugiau sintetikos. T.y. nuodų.

Todėl du pamokymai ir vienas klausimas. Pamokymas pirmas: protinga moteris rinksis kosmetiką, pagamintą Europos Sąjungoje. Nes ES reikalavimai – itin griežti: uždrausta kosmetikoje vartoti apie 1000 cheminių medžiagų.

O štai JAV pagamintuose „tepaluose“ draudžiamųjų sąraše – vos 40 pozicijų. Pamokymas antras: sudedamosios bet kurio tepaliuko medžiagos ant etikečių visuomet nurodomos mažėjančia tvarka. Jei pirmose eilutėse nurodytas petrolatas (toks drėkiklis), skystas parafinas ar mineralinis aliejus – šitą kremą dėkit atgal į lentyną.

O dabar – generalinis klausimas. Atsisėskit prieš veidrodį ir paklauskit savęs: ar tikrai man reikia TIEK kosmetikos?
 
Pernykštis atsitikimas: viena žinoma ponia nutarė „pasiputlinti“ lūputes hialurono rūgštimi. Po to, kai ant tų lūpučių išaugo dvigubai už jas didesni gumbai, bylinėjimasis su „meistre“ truko metus.

Ir, kaip keista bebūtų, tai nebuvo šarlatanų darbas: injekcijas darė specialistė, baigusi vieną vadinamųjų „aukštųjų“ kosmetikos mokyklų! Bet po bylos niekas iš jos licencijos neatėmė!

Tiesa, turime ir gerą žinią: dabar iš panašių studijų programų mezoterapijos ir daugiafunkcinės odos priežiūros disciplinos jau išbrauktos. Bet kažkada diplomus gavę „specialistai“ privačia veikla vis dar verčiasi.
 
Svarbiausioji pastraipa – apie daiktelį, kuris yra kiekvienos moters rankinėje. Lūpdažis. Ar domėjotės kada nors, iš ko jis gaminamas? Didžioji dalis – iš mineralinio aliejaus, kuris sukuria plėvelę ir trukdo normaliai odos funkcijai.

Gražiausieji (?) raudonos spalvos pigmentai išgaunami iš akmens anglies dervos. Kai kurie lūpdažiai – natūraliais vadinami – paruošiami... iš kaktusuose gyvenančių vabzdžių – košenilių.

Tas ryškiai raudonas vabalų pigmentas gali sukelti alergiją, gali sudirginti odą. Bet, kad gerai „teptųsi“, dar reikia ir rišamosios medžiagos. O kai rišikliai sureaguoja su dažikliais, po mikroskopinio tyrimo randamos ir aliuminio, ir bario, ir stroncio dalelės. Gaila, neradau skaičiaus, kiek tos moterys per metus ar per mėnesį tų metalų suvalgo. Bet žinau: dalį nuodo „atsikanda“ ir vyrai.
 
Kvepalai. Tos moterų svajonės gražiuose buteliukuose (kaip ten brangiose parduotuvėse bekvepėtų, kaip ten A.Užkalnis jas bereklamuotų) sukurptos kartais net iš beveik 200 sudedamųjų dalių.

Jei norėsite ape jas sužinoti, išgirsite, kad tai - FIRMOS paslaptis. Net įstatymais numatyta, kad gamintojas turi teisę sudėties jums neatskleisti. Todėl - jokių ftalatų ar benzedikarboksirūgšties esterių ant etiketės nerasite.

Tiesa, nesupranta kartais vyrai, kodėl po smagaus vakarėlio grįžus, dažnai jų mylimajai skauda galvą. Tikrai ne dėl meilės nenorėjimo: dėl pernelyg gausaus prisikvėpinimo! Dėl to ir moteriškoji nuotaikų kaita, ir nugaros skausmai, ir net sumažėjęs lytinis potraukis. Žinoma, nesakau, kad išmeskite visus savo kvepalus! Sakau kitaip: domėkitės tuo, ką renkatės!
 
Apie dar vieną jaunystės ir grožio panacėją. Kai vakarais nuo vienatvės liūdna, o ir pase esantys skaičiai ima nepatikti, kai kurios gražiausios pasaulio pusės atstovės (gal iš draugių išgirdusios?) nutaria, kad atėjo metas vitaminui E. Išties, šitas E (tokoferolis) ir kraujagysles stiprina, ir mažąsias raukšleles išlygina.

Bet ir čia būkite atsargios: perdozavimas gręsia ostoporoze! O patys atviriausi daktarai sako taip: E – puikus profilaktikai, bet nuo amžiaus pabėgti nepadės...

Beveik viskas, ką čia aprašiau, puikiai tinka ne tik kremams ar kvepalams. Moterų naudojamai buitinei chemijai – taip pat. (Apie tai – kada nors).

O šiandien baigsiu dviem nedidukais medikų rekomenduotais patarimais.

Dantų pastos ant šepetėlio klolite ne ilgą juostą, o... tik žirnelį.

Ir neskaitykite šito rašinio, uždėjusios koją ant kojos: tai gresia venų išsiplėtimu ir didina trombozės riziką.