Klaipėdos pagalba sugniuždytam verslui: gyvybės pliūpsnis ar kompresas „nabašnikui“ ?

Klaipėdos pagalba sugniuždytam verslui: gyvybės pliūpsnis ar kompresas „nabašnikui“ ?

Jau ištisus metus visame pasaulyje siautėjant pandemijai įvairiausio lygio valdžios ieško sprendimų, kaip padėti nesugriūti verslams. Ką padaryti, kad jie išgyventų?

Pagalbos lygis pirmiausiai priklauso nuo turimų valdžios resursų, tačiau įvairios valdžios suka galvas ir ieško pačių įvairiausių priemonių. Kartais pasitelkia netradicinį požiūrį ir suranda pačius kūrybiškiausius sprendimus verslui gelbėti.

Vienas garsesnių pavyzdžių buvo Vilniaus miesto sprendimas pirmo karantino metu, šylant orams, visą miestą paversti kavine po atviru dangumi. Tai pavirto ne tik puikia pagalbos akcija vietinėms  kavinėms  ir barams, bet ir tapo puikia sostinės reklama visame pasaulyje.

Daug pasaulio miestų pasekė Vilniaus pavyzdžiu.

Verslo gelbėjimo paketus aktyviai dėlioja šalies centrinė valdžia. Tiesa, jie vis dar labiau popieriuje, negu įmonių sąskaitose.

Visai neseniai apie savo gelbėjimo ratą verslui paskelbė ir mūsų miesto valdžia.

Kaip skelbiama oficialiame tinklalapyje, Klaipėdos savivaldybė nuo karantino nukentėjusiems verslams padėti, pernai išleido 516 tūkstančius eurų, šiemet planuoja tam skirti 733 tūkstančius eurų.

Daug ar mažai, kai savivaldybės metinis biudžetas sudaro virš 203 milijonų eurų, spręsti kiekvienam, tačiau planuojamos paramos verslui vertė nesiekia nei 0,5 procento viso turimo finansinio resurso.

Svarbu ne ūgis, bet smūgis. Kitaip tariant, gal suma ir neįspūdinga, bet ne mažiau aktualu, kaip efektyviai ir verslui reikalingai ji bus panaudota. Žiūrim.

Pagrindinė planuojama paramos forma yra verslo atleidimas nuo savivaldybės administruojamų mokesčių arba mokesčių lengvatų taikymas.

Viena svarbiausių priemonių, kuri ypač aktuali nokautą išgyvenantiems barams, kavinėms, restoranams, yra siūlymas atleisti nuo prekybos ir paslaugų teikimo miesto viešosiose vietose vietinės rinkliavos už visus 2021 metus.

Ši lengvata turi galioti ir lauko kavinėms.

Tačiau tuo pačiu daroma išimtis, kad rinkliava bus renkama per miesto jubiliejinių ir istorinių sukakčių paminėjimą bei Jūros šventę. Dėl tų jubiliejinių sukakčių, kaip ir neskauda. Nes nelabai eina sugalvoti kokios čia nusimato šiais metais.

Bet dėl Jūros šventės, tai smūgis į paširdžius. Turbūt kiekvienas prekybininkas ar baro savininkas jums pasakytų, kad Klaipėdoje per metus yra tik trys dienos, kada galima užsidirbti. Ir tai yra Jūros šventė.

Savivaldybės tarnautojai skaičiuoja, kad tokios lengvatos taikymas reikštų 84 tūkstančius eurų nesurenkamų rinkliavų kiekvieną mėnesį.

Taip pat siūloma atleisti nuo rinkliavų už išorinę reklamą. Čia akibrokštas yra tai, kad toks sprendimas galiotų nuo šių metų sausio 1 d. iki karantino paskutinės dienos.

Realybė yra tokia, kad daugelis verslų, kol tęsiasi karantinas, yra uždaryti arba veikia labai minimaliomis apsukomis. Ir jiems reklama karantino metu yra reikalinga, kaip šuniui penkta koja.

Jeigu išgyvens, jiems išorinė reklama padėtų prikviesti klientus po karantino, bet tada rinkliavos nuolaida jau nebus taikoma. Šūvis pro šalį.

Savivaldybė suskaičiavo, kad ši lengvata miesto biudžetui kainuos apie 20 tūkstančių eurų per mėnesį. Čia reikėtų neapsigauti. Matyt skaičiuojama nuo esamų iškabų. Po karantino iškabų mieste tikrai sumažės.

Gera žinia yra tai, kad savivaldybė planuoja sumažinti labiausiai nukentėjusioms įmonėms mokesčius už NT, žemę ir žemės nuomą. Bloga žinia yra tai, kad sumažinimas sieks 10 procentų.

Toks sumažinimas labiau deklaratyvus ir simboliškas, žinant, kad kai kurios įmonės karantino metu neteko 100 procentų savo pajamų.

Kiek reikšmingesnis šių mokesčių sumažinimas bus taikomas sveikatingumo sektoriaus įmonėms, viešbučiams ir maitinimo įstaigoms. Joms planuojamas mokesčių sumažinimas siekia 40 procentų. Lengvatų suma sudaro apie 531 tūkstančių eurų per metus.

Savivaldybė skelbia, kad lengvatų sulauks ir senamiesčio verslininkai, kurie savo veikla skatina turizmą. Akivaizdu, kad nuspręsti, kas skatina turizmą, o kas ne, bus labai keblu, gal ir neįmanoma.

Tačiau, toks savivaldybės pažadas, istorinėje miesto dalyje dirbusiems verslininkams, skamba neįtikinamai, žinant, kad tuo pačiu ruošiamasi ženkliai padidinti parkavimo įkainius automobilių statymo zonose.

Savivaldybės paruoštame pakete užsimenama ir apie tai, kad svarstoma palengvinti ir komunalinių mokesčių naštą, tačiau nedetalizuojama, kaip tai bus daroma. Tai būtų labai svari ir efektyvi pagalba, jeigu veiktų realybėje, o neapsiribotų tik fasadiniu rūpesčiu.

Dėl komunalinių mokesčių kompensavimo kol kas neaišku ir aptaku, užtat išreiškiamas labai konkretus pasiūlymas padėti apsirūpinti lauko kavinėms dezinfekciniu skysčiu, supaprastinti reikalingų leidimų išdavimą.

Tai irgi yra labai svarbu, bet neaišku ar pakankama?

Visos būsimos mokestinės lengvatos, kurios planuojamos taikyti sukaustytam verslui ir kitos planuojamos priemonės gali sumažinti savivaldybės biudžeto įplaukas apie 2 milijonais eurų.

Reikia sveikinti tokią Klaipėdos iniciatyvą ir palinkėti, kad ji maksimaliai gerai suveiktų ir padėtų išgelbėti kiek įmanoma daugiau verslų ir darbo vietų mieste. Kita vertus, ar tikrai numatomos priemonės yra pakankamos ir efektyvios?

Ar įmanoma tikslingiau, sumaniau, išradingiau ir daugiau padėti verslui?

Vakarų ekspresas paklausė Klaipėdos miesto tarybo nario Arvydo Vaitkaus kaip vertina savivaldybės administracijos parengtą pagalbos verslui paketą?

Ar jis pakankamas? Kokias dar verslo pagalbos priemones galima būtų pasiūlyti, o galbūt kai kurių numatomų priemonių reiktų atsisakyti?

 

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas VAITKUS: 
„Kiekviena pagalbos priemonė yra svarbi, jei ji suteikiama laiku, tinkama apimtimi ir tam, kam reikia, tačiau šiandienio karantino metu šalyje vis dar
stebime prioritetinę poziciją stambiajam verslui - stambiesiems prekybos centrams.
Ar buvo įrodyta, kad smulkūs prekybos vienetai tapo užkrato židiniais? Pusantrų metų stengiuosi įtikinti miesto vadovus, kad viena ranka duodama, kita atimama. Pavyzdžiui,
Savivaldybės įmonei UAB „Naujasis turgus” Savivaldybė nustatė 33 proc. bendrąjį pelningumą. 
Akivaizdu, kad dėl tokio dydžio pelningumo jautriausias smulkusis verslas, prekiaujantis turguje, turi vienintelę išeitį - branginti savo prekes, kurias, beje, perka patys klaipėdiečiai.
Praeitą savaitę miesto Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje buvo pateiktas siūlymas mažinti Savivaldybei priklausančio turto nuomos mokestį 30 proc. 
Buvo pritarta mano siūlymui peržiūrėti šį sprendimą, parengti skaidrią tvarką ir nuomos mokestį mažinti pagal konkrečius kriterijus net iki 100 proc. 
Savivaldybei tai kainuotų nuo 1758 iki 5860 eur / mėn., tačiau verslas, negaunantis pajamų, dėl tokios sumos gali bankrutuoti. 
Todėl yra akivaizdi prasmė išlaikyti smulkiojo verslo gyvybingumą tam, kad jis ir po pandemijos liktų toliau mokesčių mokėtoju. 
Tuo labiau kad tokia pagalba liečia ne tik patį verslą, bet ir žmonių likimus.
Ir dar vienas pastebėjimas. Parkavimo mokesčių kėlimą Klaipėdoje šiuo sudėtingu ekonomikai laikotarpiu laikau nesavalaike priemone. 
Akivaizdu, kad pandeminiu laikotarpiu keičiasi žmonių įpročiai, kad žmonės labiau taupo ir skaičiuoja išlaidas.
Juk norime, kad miestiečiai atvyktų į senamiestį pasivaikščioti Dangės krantine ar su bičiuliais išgerti kavos.”

 

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas VAITKUS: „Kiekviena pagalbos priemonė yra svarbi, jei ji suteikiama laiku, tinkama apimtimi ir tam, kam reikia, tačiau šiandienio karantino metu šalyje vis darstebime prioritetinę poziciją stambiajam verslui - stambiesiems prekybos centrams.

Ar buvo įrodyta, kad smulkūs prekybos vienetai tapo užkrato židiniais? Pusantrų metų stengiuosi įtikinti miesto vadovus, kad viena ranka duodama, kita atimama.

Pavyzdžiui, Savivaldybės įmonei UAB „Naujasis turgus” Savivaldybė nustatė 33 proc. bendrąjį pelningumą. 

Akivaizdu, kad dėl tokio dydžio pelningumo jautriausias smulkusis verslas, prekiaujantis turguje, turi vienintelę išeitį - branginti savo prekes, kurias, beje, perka patys klaipėdiečiai.

Miesto Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje buvo pateiktas siūlymas mažinti Savivaldybei priklausančio turto nuomos mokestį 30 proc. 

Buvo pritarta mano siūlymui peržiūrėti šį sprendimą, parengti skaidrią tvarką ir nuomos mokestį mažinti pagal konkrečius kriterijus net iki 100 proc. 

Savivaldybei tai kainuotų nuo 1758 iki 5860 eur / mėn., tačiau verslas, negaunantis pajamų, dėl tokios sumos gali bankrutuoti. Todėl yra akivaizdi prasmė išlaikyti smulkiojo verslo gyvybingumą tam, kad jis ir po pandemijos liktų toliau mokesčių mokėtoju.

Tuo labiau kad tokia pagalba liečia ne tik patį verslą, bet ir žmonių likimus.

Ir dar vienas pastebėjimas. Parkavimo mokesčių kėlimą Klaipėdoje šiuo sudėtingu ekonomikai laikotarpiu laikau nesavalaike priemone. 

Akivaizdu, kad pandeminiu laikotarpiu keičiasi žmonių įpročiai, kad žmonės labiau taupo ir skaičiuoja išlaidas.

Juk norime, kad miestiečiai atvyktų į senamiestį pasivaikščioti Dangės krantine ar su bičiuliais išgerti kavos.” 

Šis tekstas yra autoriaus nuomonė ir redakcijos pozicijos neatspindi. 

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder