Prieš porą metų girdėjome nemalonią istoriją klaipėdiečių šeimos, kuri Melnragėje pagal valstybės institucijų išduotus leidimus pasistatė namą ir laukdama įkurtuvių gavo tų pačių biurokratų nurodymą namą nugriauti, nes esą jis pastatytas per arti meteorologinės stoties.
Labiausiai jaudina tai, kad tokie atvejai plačiai nuskamba ne tik Klaipėdoje, Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Po tokių istorijų retai kas benori investuoti, todėl nevertinti jų kritiškai negalima.
Klaipėdos miestas negali pasigirti investicijų gausa, todėl dažnai skamba frazės, kad miestas merdėja.
To pasekmės - liūdnos: žmonės namus statosi Klaipėdos rajone, jauni žmonės palieka miestą ir po studijų negrįžta.
Klaipėda, mano nuomone, stipriai atsilieka nuo vystymosi procesų, kurie kažkada vyko Druskininkuose, o pastaruoju metu vyksta Vilniuje, Kaune ar kaimyninėje Palangoje.
Nors Klaipėdos potencialas yra milžiniškas. Mažėjant miesto patrauklumui, mažėja investavimo patrauklumas, palyginti su kitais Lietuvos miestais, mažėja arba neauga nekilnojamojo turto kainos.
Dar 2000 metų pradžioje uostas miestui perdavė piliavietės teritoriją, kuri pagaliau įgyja aiškesnius kontūrus, tik dabar baigėsi 2008 m. pradėtas detaliojo plano rengimas kitoje miesto senamiesčiui ypač svarbioje dalyje - "Memelio miesto" teritorijoje.
Ši situacija yra ypatinga tuo, kad verslas investavo į ekologiškas šildymo sistemas. Mieste, kuriame pastaruosius dešimtmečius ekologijos problemos vis dažniau tampa aršių diskusijų objektu.
Verslas, gavęs Savivaldybės leidimus, toliau neturėtų rūpintis, teisingi jie ar ne.
Tam ir yra Savivaldybės ar kitų institucijų pareigūnai, kurie privalo atsakyti už savo padarytas klaidas. Tikėkimės, kad šiandieninė Savivaldybės administracija šį klausimą išspręs, ir greitai.
Labai nemaloni ir investuoti Klaipėdos mieste atgrasanti situacija. Į šią problemą reikia žiūrėti plačiau. Tokių istorijų, kai investuotojai nukenčia dėl biurokratų klaidų, esame girdėję ne vieną.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą