2019 m. gegužės 25 d. 14:38 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Katedros užsiliepsnoja nusigręžus žmonėms

(1)

2019-04-21, 09:11

Olava STRIKULIENĖ, Respublika.lt

Katedros užsiliepsnoja nusigręžus žmonėms nuotrauka, foto

Kaip pavasariais atkakliai deginama žolė, taip pat atkakliai deginama ir senojo Europos žemyno istorija.

© EPA-Eltos nuotr.

Viso pasaulio akiratyje - didžiulis gaisras, Paryžiaus Dievo Motinos (Notre-Dame) katedroje. 1163 m. pradėta statyti šventovė, atlaikiusi šimtmečių karus, gaisrus, plėšimus ir revoliucijas, šiomis dienomis, taikos metu, vos galutinai nesupleškėjo ją apverkiančių paryžiečių, 400 ugniagesių ir Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) akivaizdoje.

Didžioji krikščionių savaitė, tos kelios paskutinės dienos prieš Kristaus prisikėlimą, Velykų stebuklą ir gamtos atgimimą, vos nevirto Dievo namų žuvimo istorija ir pelenais.

Įtariama, jog padegimas - netyčinis. Atliekant remonto darbus ant katedros stogo dėl kažkokių, kol kas dar tikslinamų, priežasčių užsidegė medinis stogo karkasas ir ugnis labai greitai išsiplėtė. Tačiau žmonės interpretuos savaip. Pradedant Dievo ženklu. Parodytu prieš Velykas.

Argumentas - juk ir anksčiau būta stogo ir katedros vidaus remontų, sietynuose ir prie altorių buvo deginamos žvakės, tačiau Dievo Motinos katedra ugnyje nenukentėjo. Tad jei Dievas bylojo pranašui Mozei dešimt įsakymų iš degančio krūmo, tai Dievas gali byloti jį tikintiems ir iš degančios katedros.

Dėl kažko pasaulį įspėti. Tačiau viena, kai Biblijoje pleška krūmas, ir visai kita - kai vos nesudega turbūt pats istoriškiausias Paryžiaus pastatas. Kur XV a. erezija apkaltinta, o vėliau kanonizuota Orleano Mergelė. Kur 1804 m. karūnuotas pirmasis Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas.

Ne, Dievas ar dievai, deivės tikrai nedegintų šventovių, kad taip vandališkai paskatintų jais tikėti. Taip elgiasi tik žmonės. Pradedant 356 metais prieš mūsų erą gyvenusiu piromanu graiku Herostratu. Dėl savo tuštybės sudeginusiu Artemidės šventyklą Efese (Turkija).

Tiltai ir viadukai dvasios namais netampa

Simboliškai kalbant, šventovės ima degti tada, kai žmonės nuo šventovių nusigręžia. Kai dvasia, o kartu ir jos atspindys - menas, patiria dekadansą. Vaizdžiai kalbant, europiečių kultūra, jau pakirstomis krikščioniškomis šaknimis, bet vis dar šiek tiek jų prilaikoma, ima ristis nuo laiptų.

Ir dar neaišku, iki kokios pakopos žemyn nusiris. Nes Europos kultūra dabar primena kai kurias Kauno Laisvės alėjos liepas. Senas kaip europiečių kultūra. Dar stovi tiesios. Bet kai kurių liepų šaknys taip po įvairių gatvės rekonstrukcijų apkapotos, kad jau nežinia kas - vėjas, vėjelis ar pro šalį ėjęs šunelis - išvers.

Europiečiai nuo šventovių nusisuka. Žiūri į „Eifelio bokštus“. Nors jokia inžinerinė konstrukcija - tiltas ar siloso bokštas - netampa dvasios namais. 51 proc. prancūzų dar laiko save katalikais, tačiau 31-33 proc. netiki jokiomis dvasiomis, yra agnostikai. Krikščioniškuose kraštuose bažnyčios jau uždarinėjamos dėl parapijiečių trūkumo. Tušti pastatai išnuomojami mokykloms, sandėliams, restoranams.

Šventovių pastatai vertinami tik dėl grožio ir sukauptų meno vertybių. Todėl neaišku, ką šiomis dienomis aprauda prancūzai. Prarastus meno kūrinius ar prarastą tikėjimą. Nes katedra be parapijiečių tikėjimo yra tik meniška daržinė ar meno sandėlis.

Į šventovę - be virpulio

Dabartiniai europiečiai - pragmatiški individualistai. Žiūri į savo protėvių statytas gotikines, barokines šventoves be religinio virpulio. Tik kaip į masalą turistams ir bilietus už įėjimą. Paradoksalu, tačiau būtent tas, jau nykstantis, religinis virpulys leido net pačioms primityviausioms gentims apsaugoti savo totemus, šventyklas. Kai svarbiausia buvo - nepakenkti.

Neužrūstinti dievų. Saugoti šventovę kaip savo vaiką. O kai religinio virpulio nelieka, į šventovę jau žiūrima atsainiai. Kaip į eilinį remontuojamą, šiuo atveju - dar ir griozdiškos konstrukcijos pastatą. Todėl, kuo mažiau lieka religinio jausmo, tuo šventovės dažniau dega.

Nes europiečiai tyčiojasi ir iš Kristaus, ir iš pranašo Mahometo, ir iš visko, kas jaučia ar juda. Nebūtinai Prancūzijoje. 2012 m. Lietuvoje degė ką tik restauruotas Tytuvėnų bernardinų vienuolyno amsamblis ir Švč. Mergelės bažnyčia. Priežastis - atsainiai suprojektuota vieta dūmtraukiui. Nes jau nesvarbu, iš ko dūmus trauks. Ar iš Dievo namų ar iš traktoriaus. O kiek dar Lietuvoje bažnyčių per 30 m. apvogta ar supleškinta - net nesuskaičiuosi. Net stebuklingosios Šiluvos Madonos paveikslą be puošnios karūnos paliko.

Kelią vandalui !

Tad ko demonstratyviai raudoti? Ką atstatyti, jei Paryžiaus Dievo Motinos katedros statulos - tik šiuo metu nemadingi „balvonai“? Atsilikę nuo laikmečio. Paradoksalu, tačiau šiuolaikinis žmogus toks „plokščias“, kad meną įžvelgia viename taške, apskritime, kube.

Tiek pakanka įjungti fantaziją. Įrėmintas švarus lapas ir jame taškas pasitarnauja kaip fantazijos įjungimo mygtukas. O bažnyčių blizgesys - jau per daug. Tarsi iškart suvalgytum tris tortus.

Dabartinis žmogus iš esmės yra slaptas vandalas. Įkyriai besipriešinantis šimtmečiams kauptoms Europos meno vertybėms. Tik anksčiau jas dar bandė užkloti iš Rytų prisiplėšto ar pirkto meno vertybėmis. O dabar tiesiog ignoruoja.

Žiūri tik į skulptūras-vamzdžius ir taškus. Dabartiniam užslaptintam vandalui nieko nereiškė per oro antskrydžius 1944 m. nusiaubti Drezdeną. Vokietijos miestą - muziejų po atviru dangumi. Nors galėjo apsieiti be šio antskrydžio. Vokietija karą jau faktiškai buvo pralaimėjusi. Tačiau įsijungė slaptas europietiškas vandalas. Jis apsireiškia visur. Ir liberaliose redakcijose šaipantis iš religinių jausmų, ir, vilkint geltonomis liemenėmis, rengiant Prancūzijoje riaušes.

Apsireiškia visur, kur nestatoma, nekuriama, bet griaunama. Todėl deganti Paryžiaus katedra - tik simbolinė to griovimo, tos mirties kultūros išraiška. Manykime, jog jai, prarandančiai pirminę sielovados funkciją, dabartinė civilizacija maloningai pritaikė eutanaziją. Kaip tai turistų lankomai pensininkei. Ir dabar pati savimi baisisi.

Esmeralda ir Kvazimodas?

Šiomis dienomis pasaulis, stovėdamas priešais degančią Paryžiaus katedrą, yra jei nepasibaisėjęs, tai bent suglumęs. Milijardieriai ir eiliniai žmonės jau aukoja pinigus katedros atstatymui. Prancūzai ir jų prezidentas E.Makronas bando vienytis ištikus bendrai nelaimei. Galima atstatyti katedrą kaip ir Kaune buvo atstatytos parašiutų, medikamentų sandėliais ir radijo gamyklos cechais paverstos mūsų šventovės. Tačiau ar kada nors atstatytoje Notre-Dame katedroje vėl plevens, tarpusavyje kalbės Viktoro Hugo „Paryžiaus katedros“ Esmeraldos ar kuprotojo Kvazimodo dvasios? Gal jos negrįžtamai sudegė?

Ar pabaidytos gaisrą tyrinėjusių keistų paukščių-dronų, dvasios nušlamėjo į saugesnes vietas. Jei Europoje tokių dar esama. Gal jų nesuvažinės autofurgonu koks nors pakvaišęs islamo fanatikas. Gal neapipaišys keiksmažodžiais koks nors itin liberalus mokinukas.

Bet gaila, kad kaip pavasariais atkakliai deginama žolė, taip pat atkakliai deginama ir senojo Europos žemyno istorija. Notre-Dame. Nesudeginta jokių karų. Džiaugsmingai pranešama, kad per gaisrą nenukentėjo pačios svarbiausios relikvijos.

Jėzaus Kristaus erškėčių vainikas ir XIII a. karaliaus Liudviko rūbai. Nesiimu spręsti, ar vainikas - autentiškas, tačiau jei tiek šimtmečių pavyko išsaugoti Liudviko apsiaustą ar marškinius - tai bažnyčios ir vienuolynai yra tikrieji paveldo saugotojai. Ko neišsaugo žmonės, tą išsaugo mūrai. Jei jų niekas nepadega. O padega vis dažniau.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

* zmones - svarbiau plytu masyvai

2019-04-21   13:25

IP: 85.232.128.58

Katedros užsiliepsnoja pradėjus statybos ir remonto darbus

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Nežinau, kaip jums, bet man atrodo, kad neįdomesnių prezidento rinkimų, kaip šie,...

Kaip du vandens lašai nuotrauka, foto

Vienoje užeigoje maždaug Sabonio ūgio kavalierius, pasilenkęs, kad nekliudytų durų staktos,...

Gyvenimo vaizdeliai nuotrauka, foto

Politikai mėgsta girtis. Ypač kalbose. O darbai dažnai tiesiog nepadaryti. Negerai yra...

Nesveikos sveiko miesto problemos nuotrauka, foto

Šįkart mintimis skiltyje pasidalinti panūdau pati po to, kai gavau anoniminį kaimynų...

Iš kaimyniško gyvenimo patirties nuotrauka, foto

Senamiesčio grindinio atnaujinimas stringa nuotrauka, foto

Klaipėda, Atnaujinti senamiesčio grindinį siekianti Klaipėdos savivaldybė nesusikalba su projektuotojais. Nors penktadienį buvo...

Paskutinį gegužės savaitgalį - renginių lavina nuotrauka, foto

Renginiai, Vakarų Lietuva skambiai ir aktyviai palydės paskutinį pavasario savaitgalį. Pajūrio gyventojams ir...

Kas valdo pasaulį: nuo absurdo teorijų iki tiesos nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Sąmokslo teorijos (pavyzdžiui, apie kino studijoje filmuotą išsilaipinimą mėnulyje arba Lietuvą užvaldžiusį...

Botanikos sode - jautri paroda nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos universiteto Botanikos sode eksponuojamos jautrios fotografijos, kuriose užfiksuotos negalią turinčių žmonių...

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Renginiai, Paskelbta prieš 3 val.

Skaityk dabar, Paskelbta prieš 3 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...