Katalikų Bažnyčiai derėtų atsiprašyti baltų tautų už Kryžiaus žygius

Katalikų Bažnyčiai derėtų atsiprašyti baltų tautų už Kryžiaus žygius

Rugsėjo 22 dieną Latvijoje ir Lietuvoje minima Baltų vienybės diena. Prisimenamos mūsų baltiškos ištakos bei lietuvių ir latvių pergalė prieš Katalikų Bažnyčios ordino kariuomenę Saulės mūšyje. Po šio Kalavijuočių ordino sutriuškinimo jam teko prisijungti prie Teutonų vienuolių vadovaujamo ordino, kuris istorijos vadovėliuose dažnai vadinamas vokiečių ar kryžiuočių ordinu. Taip sušvelninamos ar nuimamos kaltės nuo Katalikų Bažnyčios, kurios vienuoliai- kariai vadovavo agresijai prieš baltų tautas. Daugiau kaip du šimtus metų karo, niokojimų, žudynių, prievartavimų ir kitų karo baisybių teko išgyventi baltams ir tai buvo daroma religijos vardan. Dar ir dabar, praėjus šimtams metų, lietuviai krikščionybę pasąmoniniame lygmenyje nėra pilnai priėmę kaip savą, nėra to džiaugimosi ar mėgavimosi viduje kaip yra, pavyzdžiui, Italijoje. Pas lietuvį dar ir dabar yra išlikęs nepasitikėjimas, kuris pasireiškia ypač jautriu nepasitikinčiu vertinimu į Bažnyčios veiklą. Ši lengvai išprovokuojama atmetimo reakcija į Bažnyčios veiklą kunigų, vyskupų ir teologų vertinama kaip sovietinis paveldas, ateistinis poveikis. Mano nuomone, tame didesnį vaidmenį vaidina ne vadinamasis sovietinis palikimas, bet XIII – XV amžiuje vykę Kryžiaus žygiai. Vienuolių ordino vadovaujamų karių nuolatiniai puolimai, kada lietuviai negalėjo normaliai žmogiškai gyventi, padarė didelę žalą. Baimė, siaubas, išgąstis, neapykanta, pyktis ir pan. jausmai matant karius su kryžiais eilinio lietuvio širdyje buvo nuolatiniai. Tai giliai įsirašė į tautos kolektyvinę sąmonę ir taip per kartų kartas šis įrašas neišsitrynė iki šiol. Pasąmoniniame lygmenyje jis egzistuoja ir man atrodo, kad net lietuvių globaliame jaunime, kuris auklėjamas sekuliarioje atmosferoje, šis atmetimas yra gana pastebimas. Kartu išliko iš vidaus einanti pagarba senajam lietuvių tikėjimui.

Kaip žinome, Katalikų Bažnyčia yra atsipračiusi už Kryžiaus žygių į Šventąją Žemę padarytus nusikaltimus ir kitus blogus darbus, bet neatsiprašė lietuvių ir latvių už jiems padarytas dar didesnes skriaudas. Šie kariniai Kryžiaus žygiai nėra deramai pasmerkti, už skriaudas ir padarytą žalą – net neatsiprašyta.

Taip pat noriu pažymėti, jog šiuo tekstu neturiu tikslo pakenkti religijai ir labai vertinu Katalikų Bažnyčios atneštą civilizaciją į atsilikusius Baltų kraštus. Gerų darbų Bažnyčia baltams yra padariusi daug. Šiuo tekstu tik noriu atkreipti dėmesį, kad Baltams buvo padaryti ne tik geri darbai, bet buvo padaryta ir blogų, kurie nėra tinkamai įvertinti ir už juos neatsiprašyta.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder