Kas sustabdys milijonų švaistymą?

Kas sustabdys milijonų švaistymą?

Neseniai žiniasklaida išplatino Seimo Audito komiteto surinktą informaciją apie 2015 metų viešojo sektoriaus išlaidas darbo užmokesčiui, kvalifikacijos kėlimui, transportui ir kt. Kalbama apie viešąjį sektorių, kuriame dirba valstybės tarnautojai. Surinkti duomenys parodė, kad išlaidos jame kiekvienais metais tik auga.

Paanalizuokime, kas gi vyksta mūsų valstybėje, kurioje verkiant pinigų trūksta švietimui, kultūrai, socialinei, sveikatos ar vidaus apsaugai, pensijoms, o įvairiose šalies strateginėse programose daug metų vienas iš prioritetų - valstybinio sektoriaus optimizavimas.

Seimo Audito komiteto išvadose rašoma, kad daugiausiai 2015 metais didėjo išlaidos įvairiems samdomiems ekspertams ir konsultantams. Jos šoktelėjo net 85 proc., arba 5,7 mln. eurų! Energetikos ministerija ekspertams pernai skyrė per 7,3 mln. eurų. Lietuvos mokslo taryba - 1,1 mln. eurų, Žemės ūkio ministerija - 470 tūkst. eurų, Finansų ministerija - 321 tūkst. eurų, Kultūros ministerija - 310 tūkst. eurų, Nacionalinė teismų administracija - 277 tūkst. eurų. Darbo užmokesčiui skirtos išlaidos pernai iš viso padidėjo 43,5 mln. eurų. Nepaisant to, kad valdininkų algos kilo beveik 5 proc., tačiau įvairūs priedai, priemokos ir premijos tik didėjo. Antai viršvalandžiams pernai išleista 7 proc. daugiau, priedams - 6 proc., išmokoms - 9 proc., o priemokoms - net 20 proc., arba 15 mln. eurų daugiau. Įstaigų vadovai pernai savo premijoms išleido 2,8 tūkst. eurų daugiau nei 2014 metais. Pastarosios išlaidos lyg ir nebūtų didelės, tačiau jos kiekvienais metais vis auga. Minėta Energetikos ministerija 2015 metais ekspertams skyrė per 7,3 mln. eurų. Ar tai daug, ar mažai? Jei vienam ekspertui per mėnesį skirti po 10 000 Eur, tai galima daryti išvadas, kad šioje ministerijoje 2015 metais nuolat darbavosi 60 ekspertų iš išorės armija! Ką tuomet veikė Energetikos ministerijos "ekspertai"? Gal ši ministerija per maža, kad turimais resursais spręstų visas problemas? Reikia prisiminti, kad dar A. Sekmokas 2009 metais tvirtino, kad kuriamoje Energetikos ministerijoje dirbs viso labo 44 darbuotojai ir kad tiek pat darbuotojų sumažės Ūkio ministerijoje. Deja, darbuotojų tiek Ūkio, tiek Energetikos, tiek bet kurioje kitoje ministerijoje tik daugėjo ir daugėjo. Šiuo metu Energetikos ministerijoje dirba "tik" du kartus daugiau nei Sekmokas žadėjo, t. y. 89 darbuotojai. Nepaisoma nei Vyriausybės, nei Seimo Audito komiteto kasmetinių rekomendacijų neskirti jokių priedų, premijų ar priemokų.

Pirmiausia kyla klausimas, kas dirba viešajame sektoriuje, kad papildomai reikia samdyti ekspertus, kurie ir turėtų dirbti valstybės valdymo institucijose. Ir už ką neekspertams priedai ir premijos, jei efektyvumo šiame sektoriuje nė su žiburiu nerasi? Reikėtų atskleisti viešą paslaptį, kaip vyksta konkursai į valdiškas įstaigas ir tikrai ne specialisto kompetencija lemia konkurso rezultatus, o patys kompetentingiausi~pretendentai~(ekspertai?) lieka "už borto". Pasidomėjus, kas laimi konkursus, išaiškėja, kad tai vieno aukštas pareigas užimančiojo sūnus ar dukra, dukterėčia ar valdančiosios partijos narys. Nenuostabu, kad tokiu būdu įdarbinti specialistai nesusidoroja su pareigomis, o rezultatas - reikia papildomai švaistyti milijonus ir samdyti ekspertus, kurie atliktų darbą tų, kuriems ir priklauso jį atlikti. Jei visi šie konkursų laimėtojai būtų patys kompetentingiausi, turbūt niekam nekiltų dviprasmiškų klausimų, o papildomų milijonų ir neprireiktų, o valstybė sutaupytų ir skirtų finansavimą toms sritims, kurioms labiausiai reikia.

Dar viena sritis, kuriai pernai 17,3 proc. padidėjo ir biudžetinių įstaigų išlaidos - kvalifikacijos kėlimas. Peržvelgus Seimo Audito komiteto kelerių metų ataskaitas, matyti, kad išlaidos įvairiems mokymams kiekvienais metais didėjo - 2010 metais buvo skirta 2 mln. eurų, o pernai ši suma jau pasiekė 3,6 mln. eurų. Čia reikėtų prisiminti ES įvairių etapų paramą kvalifikacijos kėlimui, ir ne tik, kuria naudojosi viešasis sektorius. Paskutinis ES 2007-2013 paramos etapas baigėsi ir iš viso vien priemonei "Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje" išmokėta 29 185 174,43 eurų. Suprantama, kol naujas paramos 2014-2020 metų laikotarpis, kuris bus paskutinis Lietuvai, dar nėra įsisiūbavęs, išlaidos galėjo paskutiniu laikotarpiu ir padidėti, tačiau reikėtų priminti kai kuriuos paramos panaudojimo ypatumus. Vienaip ar kitaip dirbusiems su ES projektais nėra paslaptis, kad paslaugų kainos dirbtinai gerokai keliamos, o kur nuplaukia pinigai, niekas ir neieško, o reikėtų

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder