Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės?

Šventosios šeimos partija su Emanueliu Zingeriu priešakyje jau ne pirmą kartą stumia idėją Lietuvai: dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu. (Beje, mainais už tai, E.Zingeris su konservatorių sąrašu yra nuolat prastumiamas į Seimą.)

Dabar nepasikuklinta tą daryti Laisvės gynėjų dienos proga, prisidengiant žuvusiųjų atminimu, tautai pažadant poilsio dieną, duonos ir žaidimų.

Dar gyvi žmonės, atmenantys altorių su Patriarcho portretu tarp žvakučių raižyto medžio krėsle Sausio 13-osios brolijos patalpose. Tikintieji Mesiju trokšta mauzoliejaus, jiems nei proto, nei teisiniai argumentai neegzistuoja.

Konstitucinis Teismas seniausiai išaiškino, jog buvusio Atkuriamojo Seimo pirmininko pareigos negali būti prilyginamos valstybės vadovo statusui. Na, ir kas tiems, kurie, kai prireikia - Konstituciniu Teismu remiasi priešininkams sutriuškinti, kai nepatogu - jo nutarimų nepaiso?

Garbę ir tikrąjį pripažinimą atneša ne titulai ar užimtos pareigos, o nuveikti per gyvenimą darbai, kurių būta visokių. Teisinis valstybės vadovo statusas su tuo neturi nieko bendra.

O gal duokim jam tą statusą, nepaisant visokių teisinių(subtilybių? Gaus žmogus didesnę pensiją, o kartu su Artūru Paulausku įgytume dar porą prezidentų. Tačiau galutinai prarastume... Vytautą Landsbergį.

Būtų visiškai sukompromituota ir užmušta idėja apie nesavanaudišką pasišventimą visuotiniam tikslui, tarnavimą žmonėms, sunaikintas tikėjimas savo istorija. Ir pasitikėjimas valstybe, perrašinėjančia istoriją atbuline data nepaisant teisės.

Ne dėl pareigų, statusų, sklypų, rentų ir kitokių prizų ėjo žmonės prieš tankus ir į Seimą. Ir niekas tikrai nežinojo, ar liks gyvas ir ar pavyks, tačiau nulėmė laisvųjų pasiryžimas ir apsisprendimas pakovoti dėl savo vaikų ateities: kas bus - tas bus.

Įstatymai, rašomi vienam žmogui, ordinai, ilgi audringi plojimai ar paskelbimas prezidentu kokia nors proga - ar tai jums nieko neprimena? Ar ne pats Vytautas Landsbergis, plazdant Trispalvėms, kalbėjo ir su visais skandavo, kad to niekada nebebus?

Aš neįsivaizduoju, kaip galėčiau ateiti ir paprašyti man suteikti kokį nors ordiną ar titulą. Žmogui gyvam esant, viešai diskutuoti dėl jo nuopelnų ir reikalauti privilegijų yra tas pats, kaip reikalauti artimųjų dovanų ir meilės.

Dviprasmiška ir daugiausia klausimų kelianti yra paties Vytauto Landsbergio pozicija. Tik nesekit pasakėlių, kad jis nieko nežino ir tai tik pamaldžiai nusiteikusių partijos bičiulių iniciatyva, kad tokių dalykų su pačiu asmeniu niekas iš anksto nederina.

Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras Simonas Kaktys viduryje, "Williams International" vadovas Rendis Meidžorsas, "Mažeikių naftos" vyriausioji finansininkė Vita Petrošienė (dešinėje)

Respublika.lt

„Vakarų ekspreso“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su Nuomonių rubrikos tekstų autorių nuomone.  Už publikuojamų komentarų, nuomonių turinį atsako autoriai.