Kartu eidami toliau nueisime

Jei žmogus gyventų absoliučiai sveikai, be jokių stresų ir kitokių sukrėtimų, tai medicina jam būtų nereikalinga. Išsekus visiems organizmo resursams, jis paprasčiausiai oriai pasitrauktų iš šio pasaulio. Bet taip nėra ir, greičiausiai, niekada nebus. Taigi, medicina reikalinga ir jos paskirtis labai paprasta – taisyti gamtos ir neteisingo mūsų gyvenimo būdo padarytas klaidas. O tų klaidų kaskart vis daugiau! Gamta už jos niokojimą baudžia mus vis sunkesnėmis ligomis, o neatsakingas gyvenimo būdas beria ant mūsų galvų visas pasaulio negalias. Tad vargu ar reikia stebėtis, kad ligų užpulti žmonės ieško visų įmanomų ir neįmanomų būdų sugrįžti į pilnavertį gyvenimą.

Apie čakrų ir karmų lopymą bei marmų adymą

Ligų gydymas neretai įgauna itin kuriozines ir nemalonias formas, tokias, kad gydytojams belieka tik stebėtis ir, siekiant išgelbėti žmogaus gyvybę, griebtis ekstremalių priemonių. Štai viena moteriškė, kažkokių tai „liekarių“ konsultuojama, vyro skrandžio opą nusprendė gydyti pati. Naudojo homeopatines (gydymas labai mažomis vaistų dozėmis) ir fitoterapines (gydymas vaistažolėmis) priemones bei bado dietas. „Gydymas“ tik per plauką nesibaigė tragiškai. Didžiulėmis gydytojų pastangomis pavyko vyrą išplėšti iš mirties gniaužtų. Arba vėl – sveika, dikta moteris, spaudoje perskaičiusi apie teigiamą bado dietos poveikį bendrai organizmo savijautai, ir pasikonsultavusi su „badavimo ekspertais“ taip įnyko „gydytis“, kad nebeįstengė pastovėti ant kojų, į ligoninę teko nešti neštuvais. Dar vienas mano praktikoje pacientas mėnesį gėrė šlapimą, o po tokio „gydymosi“ iškart pateko į reanimaciją.

Panašių pavyzdžių – šimtai! Tokio elgesio priežastys labai įvairios, bet dažniausia jų – menkas medicininis išprusimas, žmonių silpnavališkumas, galų gale, paprasčiausias naivumas iš kurio ir kyla begalinis tikėjimas visokių stebukladarių, savamokslių veikėjų galia išgydyti visas įmanomas ligas.

Kalbu apie tai ne todėl, kad priminčiau kuo gali baigtis toks lengvabūdiškumas ar kad žmogus yra laisvas rinktis gydymo būdą. Taip, rinktis jis gali, tačiau tas pasirinkimas turi būti pagrįstas ne „liekarių“ rekomendacijomis, bet paremtas sveiku protu ir mokslo įrodyta bei medicinos praktikos patvirtinta, žmogaus sveikatai žalos nedarančia patirtimi.

Viskas labai paprasta, jei kalbame apie tradicinę medicinos praktiką. Čia gydytojai veikia naudodami patikrintus diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos metodus ir, o tai yra labai svarbu, pagal įstatymus jie ir atsako jei pacientams yra padaroma žala. Be to tradicinės medicinos paslaugas apmoka valstybė.

Tuo tarpu netradicinės medicininės paslaugos maloniai teikiamos neretai jokio išsilavinimo neturinčių asmenų dažnai ne tik kad nepadeda, bet žmogus paprasčiausiai yra nugydomas. Be to, už tokias paslaugas susimoka pats pacientas, o jei yra padaroma žala - valstybė neatsako. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad netradicinė arba alternatyvioji medicina yra kokia tai šarlatanų organizacija.

Jokiu būdu ne! Problema ta, kad alternatyvioji medicina Lietuvoje įstatymiškai nereglamentuota, nėra specialistų ruošimo kvalifikacinių ir jų sertifikavimo kriterijų. Trupai tariant, netradicinės medicinos sąvoka yra neteisinė, būtent tai ir sudaro sąlygas glaustis prie jos visokiems šarlatanams, stebukladariams, čakrų, karmų ir aurų lopytojams, marmų adytojams... Kreipdamiesi į tokius „specialistus“ žmonės paprasčiausiai mulkinami, nugydomi, netenka santaupų. Dėl to dažnai nesudėtingas, efektyviai paprastomis tradicinės medicinos priemonėmis pagydomas susirgimas išvirsta į lėtinę, sunkiai pagydomą, o kartais ir nepagydomą ligą.

Apie tradicijas, žirgus, šunis, kates ir delfinus

Tad kas vis tik yra ta netradicinė medicinos praktika? Bendriausia prasme kalbėdami apie ją galvoje turime alternatyviąją ir papildomąją mediciną. Taigi, apie pirmąją.

Pats terminas „alternatyva“ nurodo galimybę rinktis vieną iš dviejų gydymo praktikų. Pavyzdžiui, sąnarių ar raumenų skausmus galima numalšinti gydant cheminiais preparatais, bet galima ir naudojant vieną iš alternatyviosios medicinos praktikų (akupunktūra, rankų terapija, kineziterapija...). Tokių gydymo praktikų yra labai daug, beveik visos Afrikos gentys, Lotynų Amerikos indėnai, Azijos tautos, žino ir iš kartos į kartą perduoda savus, specifinius metodus įvairioms ligoms gydyti. Tai tradiciniai jų gydymo būdai, kurie įvairiais keliais atkeliavę pas mus ir pradėti taikyti praktikoje iš karto patenka į netradicinių gydymo būdų sąrašą. Lietuvoje labiausiai žinomi ir plačiausiai paplitę yra iš Japonijos atkeliavusi Reiki terapija, iš Indijos – joga, iš Kinijos - akupunktūra ir refleksoterapija. Tai tų tautų medicininės praktikos, paremtos jų papročiais, tradicijomis, kultūra, gamtos ypatybėmis ir ten labai plačiai taikomos

Tad suprantama - alternatyvioji medicina yra tai, kas neparemta konkrečios šalies tradicijomis, neįjungta į toje šalyje dominuojančią sveikatos sistemą. Paprasčiau kalbant, tai, kas vienoje valstybėje yra tradicinė medicininė praktika, pas mus yra netradicinis gydymas. Tokio gydymo šaknys dažniausiai siekia šimtus ar net tūkstančius metų ir nors dabar žmonija yra sugalvojusi gausybę naujų, efektyvių, moksliškai pagrįstų gydymo būdų, netradicinė medicina konsolidavusi savyje ilgaamžę žmonijos gydymo patirtį ir toliau išlieka reikšminga tiek gydant ligas, tiek siekiant geriau suprasti daugelio ligų prigimtį, įtvirtinti holistinį (visaapimantį, pilną) požiūrį į žmogaus organizmą kaip vientisą sistemą.

Europoje ir Lietuvoje netradicinė medicina plačiai taikoma gydant gyvenimo būdo ligas (reguliuojant kraujospūdį, antsvorį, įvairias fobijas (nepagrįstas baimes), depresiją)...

Tuo tarpu terminas papildomoji medicina pats savaime sufleruoja, kad tai lyg savotiškas priedas gydant pacientus tradiciniais taip pat ir alternatyviais būdais. Kitaip tariant, gydoma kaip paprastai, bet siekiant geresnio, gilesnio ir greitesnio efekto panaudojama dar ir papildoma medicinos praktika. Pavyzdžiui, gydant vaikus, kenčiančius nuo psichinių negalių, naudojama delfinų terapija, žirgų terapija (hipoterapija), šunų terapija (kaniterapija) ar kačių terapija (felinoterapija). Tie patys metodai taikomi ir gydant suaugusius. Suprantama, nei delfinai, nei žirgai, nei šunys ar katės ligos neišgydo, bet sušvelnina jos eigą, padeda vaduotis nuo depresijos, sumažina kraujospūdį, raumenų spazmus, stabilizuoja širdies veiklą, palengvina ar iš viso panaikina galvos skausmus.

Papildoma medicinos praktika dažnai taikoma ir kartu su kitais gydymo būdais. Pacientai be abejo pastebi, kad masažuojant, atliekant akupunktūrą arba procedūras su dėlėmis taikoma muzikos, o neretai ir kvapų terapija (aromaterapija) arba net spalvų terapija (chromoterapija). Jų poveikis ramina, atpalaiduoja žmogų, reguliuoja širdies ritmą ir kraujospūdį, prikelia iš užmaršties malonius prisiminimus, kas jau savaime yra teigiamas dalykas.

Ir vis tik reikia pasakyti, kad Lietuvoje netradicinė medicina, vaizdžiai tariant, yra trečiojo nebylio brolio vietoje, ir vaikšto pusiau legaliais, o kartais ir nelegaliais takais. Suprantama, tokia situacija negali tęstis be galo, jau senokai yra pribrendęs reikalas jei ne sutvarkyti šią medicinos praktiką, integruoti ją į nacionalinę sveikatos sistemą, tai bent jau rasti kompromisą.

Apie sveikos gyvensenos rūmus, integraciją, ministeriją ir melavimą

Bandymų rasti kompromisą buvo ne vienas. Įsteigti net „Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai“. Jų tikslas buvo priartinti prie žmonių ir juridiškai įteisinti netradicines gydymo praktikas, ruošti specialistus, atlikti mokslinius tyrimus, nustatyti to ar kito gydymo būdo efektyvumą. Deja, dėl didelio verslo atstovų ir politikų dėmesio ir menko medicinos specialistų susidomėjimo rūmų veikla sunkiai skinasi kelią, o jų teikiami netradicinės medicinos specialistų kvalifikacijos sertifikatai taip ir neįgauna deramo svorio.

Tačiau nežiūrint to, poreikis integruoti netradicinę mediciną į nacionalinę sveikatos sistemą niekur nedingo, reikalai nors ir lėtokai, bet juda į priekį. Štai Klaipėdoje pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas higienos normas jau seniai organizuojami delfinų terapijos seansai, Klaipėdos universitete veikia bazinių studijų programa „Papildoma ir alternatyvioji medicina“ ruošianti reabilitacijos mokslų magistrus. Papildoma ir alternatyvioji medicina plačiai taikoma gydant neįgalius vaikus. Neabejotinai teigiamas jos poveikis stebimas ne tik tokiems vaikams, bet ir juos auginantiems tėvams, visai šeimai.

Tačiau didžiausią proveržį integruojant netradicinę mediciną į Lietuvos sveikatos sistemą turėtų suvaidinti Sveikatos apsaugos ministerijos paruoštas ir jau su suinteresuotomis institucijomis pradėtas derinti įstatymo projektas reglamentuojantis ne tik alternatyvių ir papildomų paslaugų teikimą, bet ir nustatantis kvalifikacinius kriterijus, specialistų rengimą, mokslinių tyrimų tvarką.

Tai labai didelis ir rimtas Sveikatos apsaugos ministerijos žingsnis, kurio daug metų laukia ne tik netradicinės medicinos atstovai, bet ir ligoniai, sveikatos vadybininkai, visa medikų bendruomenė. Pagaliau bus pasiektas reikalingas aiškumo lygis kas už ką atsakingas, kas galima, o kas ne, kartu užtikrinta teikiamų paslaugų kokybė ir saugumas. Be viso kito priėmus įstatymą bus išspręsta ir įsisenėjusi moralinė problema - netradicinių medicininių paslaugų teikėjams nebereikės melagingai deklaruoti, kad jie neva teikia grožio paslaugas, organizuoja švietėjiškus kursus, moko žmones teisingos mitybos, konsultuoja jaunas šeimas, užsiima klientų kūno puoselėjimu...

Seimui priėmus įstatymą, saugiau jausis pacientai, žmonės žinos, kur ir dėl ko kreiptis, bus apkarpyta medicinos šarlatanų ir sukčių rinka. Ateityje, be abejo, išsispręs ir tokių paslaugų apmokėjimas iš valstybės biudžeto.

Taigi, ilgus dešimtmečius dvi medicininės praktikos, vaikščiojusios skirtingais takais galiausiai susitiks viename kelyje. Be abejo, bus sunkumų, nesusipratimų, konfliktų, bet ilgainiui viskas atsistos į savo vėžes, išnyks priešprieša, mažės priekaištų ir nepasitenkinimo.

Ir iš tiesų, juk kartu eidami toliau nueisime, daugiau ir prasmingiau pasitarnausime Lietuvos žmonėms.