Kaip mes visi tampame tirtančiais, nesaugiais elektroniniais

Kaip mes visi tampame tirtančiais, nesaugiais elektroniniais

Bankų įpirštas modernusis elektroninis atsiskaitymas privertė mus tapti moderniaisiais bankininkais.

Nesvarbu, kad tie modernieji neturi atitinkamo išsilavinimo. Ar savo jaunystėje galbūt net nematę kompiuterio. Tačiau tai, kad žmogus, moderniai atsiskaitydamas, suklysta ar sukčius išvilioja kodus, slaptažodžius, tik klientų bėdos. Nesvarbu, kas buvo apgautas - vienas žmogus ar įstaiga, bankai už tai neatsako.

Teigiama, kad elektroniniai mokėjimai leidžia sumažinti šešėlinę ekonomiką. Kita vertus, elektroniniai mokėjimai aplimpa kitokiais šešėliais. Šešėliuose stūkso sukčiai. Išviliojantys iš patikliųjų prisijungimo kodus, slaptažodžius. Be to, kuo labiau modernėja atsiskaitymai, tuo labiau modernėja ir „hakeriai“. Jie taip pat maigo klavišus. Ir taip pat kuria įsilaužimo programas. Jei kas nors sugeba nulaužti svetimų šalių gynybos ministerijų kodus, prileisti virusų, sugebės įlįsti ir į svetimas sąskaitas.

Tai tik laiko klausimas. Nes modernusis elektroninis atsiskaitymas mažiausiai saugus. Ypač Lietuvoje. Dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Pirma, daug vėliau nei vakariečiai ėmėme naudotis internetu. Antra, elektroninis atsiskaitymas pernelyg supaprastintas. Pakanka tik vieno parašo. O anksčiau, kai įmonė ar įstaiga atlikdavo pavedimus, reikėjo ne tik įmonės buhalterio, bet ir įmonės vadovo parašų. O trečioji priežastis - žmonės Lietuvoje taip įbauginti įvairiausių inspektorių, kontrolierių, kad į kiekvieno sukčiaus „pareigūno“ skambutį reaguoja kaip į asmeninę nelaimę. Kaip į būsimą nedarbą. Iškart puola gintis, teisintis. Įtvirtinti savo alibį. Ne, aš nieko blogo nedarau. Ne, aš sąžiningas. Ir gindamasis nejučia raportuoja prisijungimo kodus, slaptažodžius. Asmens kodus, adresus. Net šeimyninę sudėtį.

Esame amžinų įtariamųjų visuomenė. Nes pas mus ne tik moderni elektroninė bankininkystė, bet ir modernu tirti. Niekas nėra apsaugotas nuo ikiteisminio tyrimo. Jeigu dar nors kiek kruta, dirba. Jei kas nors užsimanys tirti. Nors vėliau paaiškės, kad nereikėjo tirti. Tad tik laiko klausimas, kada kokios nors įstaigos tirtantis buhalteris išplepės kodą sukčiui „revizoriui“. Ar sukčiui, prisistačiusiam „banko vadybininku“.

Tai, kas moderniau, nebūtinai yra saugiau. Tarkime, atominė bomba yra daug modernesnė už pirmykščio žmogaus kuoką. Tačiau tas modernumas išžudo daugiau žmonių. Paprasčiausiai su atomine bomba greičiau ir masiškiau. Sutaupai laiko. Numetei ant Nagasakio - ir iškart rezultatas. Bankai, propaguodami savo klientams moderniuosius elektroninius atsiskaitymus, irgi akcentuoja, kad taip taupomas laikas. Nors nesame tiek aptingę, kad įmonės buhalteris negalėtų nupėdinti 100-200 m iki artimiausio banko skyriaus.

Juk ne niujorkuose gyvename. Atstumai nėra įspūdingi. Iš tiesų galvojama ne apie klientą, bet kaip sumažinti banko darbuotojų asmeninę atsakomybę. Visas galimas klaidas suversti „žioplam“ klientui. Mes jiems visada „žiopliai“. Nes tik tokių reikia. Kad įsiūlytų pirkti nuvertėjančias akcijas. Suviliotų nekilnojamojo turto burbulais ir t.t.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder