Kaip du „geriausi draugai“ dalijosi pasaulį...

Kaip du „geriausi draugai“ dalijosi pasaulį...

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

- Dar prieš atvykdamas vizito į Rusiją Kinijos prezidentas Si Dzinpinas (Xi Jinping) pareiškė, kad jis esąs geriausias Vladimiro Putino draugas. Ar jau galima kalbėti apie susiformavusią Rusijos-Kinijos koaliciją pasaulio tvarkai pakeisti? Juk žvelgiant iš mūsų perspektyvos, toks monstras atrodo gana grėsmingai...

- Manau, jie vienas kitam užduoda tokį klausimą: „Prieš ką draugausime?“ Savaime suprantama, kad čia draugaujama prieš Jungtines Valstijas. Rusijos propagandinė mašina jau dvi dienas į eterį leidžia pasakas, kaip V.Putinas sugebėjo suvienyti Kinijos ir Rusijos interesus. Tačiau sakykime taip: bet kokia strategija turi pagrindinį konceptą - kokį savo kaulą atiduosiu, kad šis strateginis judesys pavyktų? Todėl ir pažvelkime: ką atiduos Rusija? Neskaitant Sibiro, Baikalo ar galimybės kinams veikti Tolimuosiuose Rytuose...

Kokias koncesijas, kokius užpirkimus ir kokias lengvatas jie duos Kinijai? Būtent taip atrodo tikrasis klausimas apie tokią „tautų draugystę“. V.Putinui šiandien atakos organizavimas prieš Jungtines Valstijas atrodo svarbiausiu jo gyvenimo įvykiu ir tikslu, todėl jis pasiruošęs paaukoti gana daug. Jis jau aukoja labai daug, kad išlaikytų gerus santykius su Kinija. Todėl tie džiaugsmingi kinų pareiškimai apie „geriausią draugą“ aiškiai rodo tik viena - kad nuolaida padaryta tikrai didelė ir netrukus teks bučiuotis kaip Honekeriui su Brežnevu tiesiai į lūpytes...

- O jeigu prie Rusijos ir Kinijos „draugystės“ prisijungs ir visa eilė vadinamųjų besivystančių valstybių: Iranas, Indija, daugelis Afrikos ir Azijos bei Lotynų Amerikos valstybių? Juk tuomet jėgų balansas aiškiai nusvers ne Vakarų naudai. Ar toks scenarijus įmanomas?

- Be abejo, tiek rusai, tiek kinai labai norėtų išplėsti savo „draugų“ ratą, tačiau aš nemanau, kad jiems gali pavykti sukurti tokio lygio geopolitinę konstrukciją.

Kinija šiandien plečiasi sprogimo tempu, tačiau jos ekonomika pradeda šlubuoti, o kitos pasaulio valstybės taip pat suvokia, jog, įsileidus kinus, kitas jų žingsnis bus kur kas sudėtingesnis, nes reikės viską derinti su valstybe, turinčia milžiniškus pajėgumus. Kartu tai reiškia visišką priklausomybę nuo tos valstybės norų bei interesų. Todėl vargu ar kas nors, neskaitant rusų, turi tokį savižudišką „dvasios polėkį“...

- Kaip tik šią savaitę rusai su kinais draugiškai blokavo Jungtinių Tautų veiksmų planą dėl Sudano, kur valdžią užgrobusi karinė valdžia sušaudė daugiau nei 100 protestuotojų... Kokį čia įžvelgiate dviejų „draugų“ interesą? Ką jie tikisi nuveikti sau naudingo tokiame užkampyje, kur vyksta amžinos revoliucijos ir niekada nebuvo stabilios valdžios?

- Pietų Sudaną kinai jau dabar yra pavertę savo valstybės dalimi ir bet koks Jungtinių Tautų kišimasis į šituos reikalus jiems yra nepriimtinas, lygiai taip pat, kaip ir Venesueloje... Kinai patys su pasimėgavimu ir labai efektyviai traiško savo piliečius, jeigu prisimintume įvykius Tianenmenio aikštėje, todėl į kokio šimto kito demonstrantų nugalabijimą jie žiūri kaip į visiškai normalų reiškinį, jeigu tai jiems padeda užtikrinti savo interesus...

Na, o apie tai, kad tokios žudynės ir Rusijai atrodo normalios, neverta nė kalbėti - Stalino garbinimas seniai tapo oficialiu valstybiniu kultu, o Rusijos piliečiai daugybę metų buvo traiškomi, galabijami, tremiami, apiplėšinėjami ir bet koks nepasitenkinimas ar nepasitikėjimas tai darančia valdžia ir dabar yra stipriai apribotas įstatymu. Taigi, pagal šių dviejų „draugų“ gyvenimiškąją filosofiją, toks žmonių naikinimas yra absoliuti norma.

Kinai bei rusai kuria pasaulį pagal savo paveikslėlį, todėl klausimas šiandien yra kur kas aštresnis: ar tam, ką mes vadiname savo kultūra, pavyks išsaugoti normalios civilizacijos bei visos žmonijos interesus, ar mes ir vėl turėsime komunistus, su savo palikuonimis tunkančius valdžioje, o visus kitus dirbančius tam, kad jie galėtų klestėti ir tukti... Iš esmės, tai civilizacijos klausimas.

- Kadangi užsiminėte apie Tianenmenio aikštės įvykius, tai mėginkime pasvarstyti, ar patiems kinams yra reikalinga vakarietiškojo tipo „demokratija“? Štai nuo Tianenmenio demonstrantų sušaudymo praėjo lygiai 30 metų, tačiau nuo to laiko niekas šalyje nemėgino protestuoti prieš tai padariusią komunistų partiją, kuri ir dabar sėdi valdžioje. Gal mes pernelyg sureikšminame tuos įvykius, o patiems kinams tai nerūpi arba juos visiškai tenkina esama padėtis?

- Mes, europiečiai, turime labai paviršutinišką supratimą apie tai, kas yra Kinija, labai menkai žinome kinų istoriją, todėl mums tokie klausimai atrodo logiški. Bet tikroji padėtis Kinijoje yra kitokia, nei atrodo Europai. Jeigu pažvelgtume bent jau į XIX šimtmečio kinų istoriją, tai matytume visą eilę kinų sukilimų prieš savo valdžią. Šitie žmonės kovojo atskirose Kinijos provincijose prieš žiaurią valdžios politiką savo žmonių atžvilgiu.

Tai niekur nedingo ir šiandien. Kinai turi efektyvią, pogrindyje veikiančią nusikalstamo pasaulio sistemą, kuri iš esmės yra tam tikra alternatyva valdžiai. Be to, kinai turi įvairias antivaldiškas grupuotes bei organizacijas, daugybę mėgėjų į jas burtis, taip pat didžiules mases iš Kinijos emigravusių žmonių, kurie užsienyje kuriasi gana kompaktiškai. Manau, tol, kol šiandieninės Kinijos komunistų valdžios represijos savo piliečių atžvilgiu yra pakankamai galingos, jie, žinoma, valdžią išsaugos.

Bet po truputėlį augant turtingų arba gerai gyvenančių žmonių sluoksniui, jie nebegalės to daryti taip, kaip buvo daroma anksčiau, o tada prasiverš į paviršių visa senoji, kovingoji kinų dvasia. Kita vertus, prisiminkime, kad Kinija nėra tokia vieninga, kaip mums atrodo, kad yra ištisos provincijos, apgyvendintos tautų, kurių kinų valdžia taip ir nesugebėjo sutramdyti ar integruoti per ištisus dešimtmečius. Ir ši situacija sprogdins Kiniją iš vidaus, kaip sprogdintų ir bet kokią kitą imperiją...

Taigi, blogėjanti Kinijos ekonominė padėtis, žmonių viltys ir norai išlaikyti gyvenimo lygį, kurį jie jau buvo pasiekę, nacionalinės problemos, kinų išeivijos nuolat siunčiama informacija apie tai, kad galima gyventi daug geriau ir daugybę panašių dalykų, sprogdins šią šalį iš vidaus.

- Šią savaitę buvo paskelbta keista informacija, jog rusai eilinį kartą per klaidą paviešino tūkstančių savo užsienio žvalgybos agentų duomenis... Kaip vertinti tokį atvejį: ar tai tradicinis rusiškas aplaidumas, ar tiesiog paviešinti seniai nurašyti veikėjai, kurie niekam nekelia susidomėjimo, o gal koks nors klastingas rusų triukas?

- Apie tai kyla diskusija atitinkamuose sluoksniuose. Aš laikausi nuomonės, jog tai yra tokia pati kvailystė, kurią mes stebėjome Skripalių nuodytojų istorijoje. Atrodytų, tas tradicinis specialiųjų tarnybų vertinimas mums leidžia galvoti, jog čia yra kažkokia ypatinga operacija. Bet kokia gali būti „ypatinga operacija“, jeigu valstybė pati sau spiria į tarpukojį?.. O kai ši situacija matoma kuo gražiausiai visiškai viešai, kitaip, nei įvaizdžio praradimas, to neįvardinsi...

Pagaliau, jeigu mėgintume aiškintis, kam tai yra naudinga arba ką čia planuojama užmaskuoti tokiu būdu, tai bet kuri stambios valstybės duomenų bazė lengvai susidorotų su tokio tipo maskuote per kelias valandas... Todėl esu tikras, kad čia akivaizdžiai eilinį kartą sugebėta įspirti sau patiems...

- Įdomūs dalykai šią savaitę vyko ir Graikijoje. Graikai Vokietijai pateikė verbalinę notą, kad pastaroji išmokėtų reparacijas už 1-ojo ir 2-ojo pasaulinių karų šaliai padarytus nuostolius bei įvykdytus nusikaltimus. Iš viso jau priskaičiuota apie 340 mlrd. eurų. Aišku, vokiečiai graikams nieko nemokės ir patys graikai tai supranta. Todėl pasvarstykime, ar tai nėra kerštas už „graikų gelbėjimą“ paskutinės krizės metu?

- Be abejo, „graikų gelbėjimas“ tikrai yra vertas keršto akcijos... Aš dar graikams pasiūlyčiau pateikti papildomus ieškinius už korupcijos skatinimą Graikijoje, parduodant jai visiškai nereikalingus povandeninius laivus už pinigus, kuriuos graikai gavo savo „gelbėjimui“...

Manau ši istorija turi prasmę dar ir dėl to, kad tai neišvengiamai sukels vidinius skandalus Vokietijos politikoje, skandalus, pažyminčius Angelos Merkel eros pabaigą. Esu įsitikinęs, kad A.Merkel priešininkai, tarp jų ir jos pačios partijoje, būtinai išnaudos šituos dalykus.

Akivaizdu, jog praėjus 70 metų po karo, pateikti reikalavimus apmokėti karo metais padarytus nuostolius galima tik tokiu atveju, jeigu šitos valstybės eilinė apgavystė tampa nesuderinama su graikų savigarbos jausmu. Tą buvo galima padaryti seniai, tačiau tas žaidimas, kuriuo dabar užsiima vokiečiai, graikams darosi nepakeliamas ir jie žengė tokį retorinį žingsnį.

- Donaldo Trampo vizitas į Didžiąją Britaniją buvo pažymėtas tuo, kad jis išreiškė savo paramą buvusiam „Brexit“ ideologui Borisui Džonsonui (Boris Johnson) ir pasisakė už „Brexit“ be jokios sutarties. Kokie čia yra Jungtinių Valstijų interesai?

- Interesas yra visada tas pats: Europos Sąjungos silpninimas. Visiems tradiciškai aišku, kad ES, tapdama aiškiai konsoliduota interesų ir valstybių sąjunga, bus nukreipta prieš Jungtinių Valstijų interesus, nes seniausiai išgirtu Transatlantinės erdvės formavimusi net nekvepia...

ES strategijos neturi, ją stumdo kaip tik nori tiek rusai, tiek ir kinai, o vokiečiai lošia savo žaidimėlius visų kitų sąskaita, nusipirkę prancūzų lojalumą... Taigi, natūralu, jog D.Trampui norisi tokį darinį torpeduoti. Jeigu mes kalbėtume apie tam tikrą strateginį sprendimą, tai turėtų būti lygiavertė partnerystė su JAV, Transatlantinės erdvės atsiradimas ir jos gynimas visomis karinėmis priemonėmis, tų priemonių stiprinimas ir t.t.

Tai padėtų ilgam stabilizuoti padėtį. Deja, atskirų politinių veikėjų žaidimai visa tai griauna, galimai ir kai kurių didžiųjų tarptautinių korporacijų interesų naudai... Nors mes visi suvokiame, jog baltojo žmogaus erdvę šiandien reikia ginti taip aršiai, kaip niekada anksčiau.

- Šiuo požiūriu labai įdomi ir Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) pozicija, kuri beveik sutampa su JAV interesais: jis itin aršiai siekė, kad britai būtų kuo greičiau išmesti iš ES. Koks čia prancūzų interesas?

- E.Makronas vaidina eilinį Šarlio de Golio kloną, tik jam trūksta gero metro ūgio... Viskas čia natūralu: kaip tik Prancūzija buvo svarbiausias Jungtinės Karalystės oponentas, šiai dar stojant į ES. Todėl dabar užimama pozicija, kuri akivaizdžiai leistų tam naujai besiformuojančiam dariniui būti sukonstruotam grynai pagal vokišką modelį.

Anglai, kaip mes jau esame ne kartą sakę, neišstoja iš ES, o yra iš ten išmetami, kadangi turėjo savo atskirą nuomonę ir specialią poziciją svarbiausiais klausimais. Natūralu, kad nei prancūzai, nei vokiečiai su tuo taikstytis negalėjo. Kai kuriais momentais jų interesai sutapo su D.Trampo deklaruojamais interesais, o D.Trampas suvokia, jog Britanijai išėjus iš ES, Jungtinė Karalystė taps tuo atramos tašku, ant kurio Amerika pasidės savo svertą...

- Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas netikėtai pakvietė Slovakiją prisijungti prie „Nord Stream 2“ projekto. Kokia rusams iš to nauda ir kodėl pasirinkta būtent Slovakija?

- Rusai iki šiol kliedi savo vaizduotėje susikurtu „slavų pasauliu“, nors ne kas kitas, kaip kiti slavai, t.y. lenkai daug metų mūsų stipriai padedami laikė uždėję geležinį batą ant Rusijos gerklės... Tai vyko nuo „didžiosios sumaišties“ laikų.

Todėl rusų orientacija į „slaviškąjį pasaulį“ yra niekinė. Kitas dalykas: slovakai geopolitiniu požiūriu yra labai naudingi „Nord Stream 2“ projekto vystytojams, todėl bandymas juos čia pritraukti yra logiškas, bet aš nemanau, ar jiems čia kas nors pavyks šiuo klausimu.

Ypač po paskutinių Ukrainos pareiškimų dėl rusiškojo vamzdžio, dėl bendros Ukrainos ir Lenkijos pozicijos tuo pačiu klausimu... Taigi, aš labai smarkiai abejoju šio projekto sėkme. Bet skaitytojams taip pat noriu deklaruoti, kad aš nepasisakau ir už „laisvas dujas“, t.y. amerikietiškas skalūnines suskystintas dujas.

Dalios Grybauskaitės projektas ir jos briliantinis laivelis mums pernelyg brangiai kainuoja. Be to, amerikietiškas dujas reikia suskystinti, išskystinti, pervežti... Kur kas pigiau yra prispausti rusus, ką ir reikia padaryti...

Kalbėjosi Ričardas Čekutis

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder