Kai gyvenimas tampa neskanus ir nesveikas

Kai gyvenimas tampa neskanus ir nesveikas

Kokiame pasaulyje gyvename – geresniame ar blogesniame negu senesniais laikais? Nespekuliuokime tokiais sunkiai išmatuojamais dalykais kaip dvasingumo ar geraširdiškumo lygis visuomenėje, pažvelkime paprasčiau.

Vienas britų ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kad dabar jo šalyje žmonės nesijaučia laimingesni nei prieš penkiasdešimt metų, nors gauna dvigubai didesnes pajamas, turi daugiau maisto, daugiau drabužių, didesnius būstus, geresnes darbo sąlygas, be to, trumpiau dirba ir daugiau atostogauja užsienyje, o svarbiausia – yra sveikesni.

Pastaruoju atžvilgiu žmonija, ar bent Europa, padarė didžiulę pažangą. Ligos, kurios nusinešdavo į kapus milijonus žmonių, dabar yra išnykusios arba nebekelia mirtinos grėsmės. Vis dėlto baimė ir panika niekur neišnyko – žurnale „Economist“ daroma tokia išvada: „Užuot nerimavę dėl poliomielito, bado arba karo, žmonės nuogąstauja dėl raukšlių, pedofilų ir mikroskopinio pramoninių chemikalų kiekio maisto produktuose.“

Ši citata rodo, kad mes vejamės Vakarus – mūsų baimės jau labai panašios. Kai tik per radiją būna pokalbis maisto kokybės tema, pasipila klausytojų skambučiai, ir dauguma gieda tą pačią raudą: ką jūs čia pasakojat, viskas, ką jie mums pardavinėja, yra nuodai. O juk tokių žmonių reikia gailėtis: beveik viskas, ką jie valgo, jiems kelia didelę baimę, drebėjimą ir dantų griežimą – vien nuo to galima susirgti.

Maisto produktų pasirinkimas dabar ne dešimt kartų, o turbūt šimtą kartų didesnis negu sovietmečiu. Pavyzdžiui, jogurtų buvo nulis – dabar jų daugybė rūšių. Ką ten jogurtų – netgi tokio lietuviško produkto kaip rūgpienis parduotuvėse nebūdavo. Turguose galima nusipirkti juodos natūralaus raugo duonos – kartais ir tokios kaip tikra kaimiška. Kartais sakoma, jog kai kurie produktai atrodo skanūs dėl to, kad į juos pridedama skonį gerinančių chemikalų. Bet kiti neigia ir tai – anais laikais buvę skaniau.

Sigitas Parulskis vienoje esė neseniai pasakojo, kaip jam siūlė „Daktarišką“ dešrą: „Labai rekomenduoju, ponas, – sako pardavėja anapus prekystalio, – dešrytė visiškai tokia pat kaip tarybiniais laikais.“ „Tarybiniais laikais retai tokios dešros ragaudavau“, – atsako rašytojas.

Bet štai dar viena citata – į radiją paskambinusios klausytojos: „Prieini prie žuvies – ji visa dvokianti ir supuvusi. Gal norima sumažinti žmonių skaičių pasaulyje, nes jų jau per daug.“

Iš tikrųjų dauguma naujųjų maisto gamybos technologijos būdų ir priedų atėjo iš Vakarų – iš tų šalių, kuriose vidutinė žmonių gyvenimo trukmė ilgiausia pasaulyje. O pas mus neretai išgirsi, kad visi maisto priedai, pažymėti raide E, yra nuodas, nors, pavyzdžiui, E330, tai yra citrinos rūgštis, ir kiti antioksidantai, naudingi žmogaus organizmui.

Tikrai nesu mitybos specialistas, bet čia kalbu apie tokį reiškinį, kurį sociologai vadina moraline panika. Ankstesniais laikais šią paniką sukeldavo raganos, velniai ir žydų sąmokslas. Pastarasis kai kieno sąmonėje tebegyvuoja iki šiol, bet tapo gajos ir kitos mistifikuotos baimės rūšys, taip pat kylančios iš sąmokslo teorijų. Baimės akys didelės, ir tai patvirtina mokslininkai, teigiantys, kad tai užkoduota mūsų genuose, nes tūkstančius metų žmonės gyveno itin nesaugiomis sąlygomis, kai badas, maras ir karas šienaudavo gyvybes, ir tų nelaimių priežastys žmonėms dažnai atrodydavo nesuprantamos, nesuvaldomos ir neišvengiamos.

Todėl ir dabar staiga ima atrodyti, kad šio pasaulio, arba šios Lietuvos, galingieji yra sumanę didžiulę klastą ir nuo mūsų slepia baisią tiesą. O šią klastą demaskuoja ir tiesą mums atskleidžia drąsūs žurnalistai. Kurgi ne – bulvarinė žiniasklaida, kovodama dėl žmonių dėmesio, gudriai manipuliuoja prigimtinėmis žmonių baimėmis. Prieš kurį laiką komercinę televiziją buvo užplūdusios laidos, kuriose neva moksliškai buvo nuosekliai griaunama visa mūsų mityba, baigiant mūsų duona kasdienine, geriamuoju vandeniu ir net savo pačių išaugintomis daržovėmis, nes nitratai neva persismelkę į visą dirvožemį.

Iš tikrųjų niekas neneigia, kad šiandieninėje maisto gausybėje kai kas sveika, kai kas nesveika. Nelengva ir neįdomu aiškintis, kaip tas nesveikas arba ne visai sveikas, arba abejotinas maistas veikia organizmą: kokios jo dozės, kaip dažnai vartojamos, kokiems žmonėms gali padaryti neigiamą poveikį, ir kokia to poveikio tikimybė. Dažniausiai tai, kas sveika arba nežalinga saikingais kiekiais, gali pakenkti vartojant be saiko. Bet kai žmoguje glūdi baimės daigai, jam daug paprasčiau patikėti, kad ir tas, ir anas valgis yra tiesiog nuodas. Ir kokie nors mistiški Jie susimokę tyčia mus nuodija. Ir todėl mes nelaimingi ir visada tokie būsime.

O juk lietuviai yra nelaimingumo profesionalai.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder