Ką daryti su meile sau?

"Norėčiau paklausti patarimo - ką daryti su meile sau? Gyvenau beveik 50 metų, mylėjau vaikus, vyrą, tėvus, Tėvynę ir buvau laiminga. Bet pastaruosius metus TV ir PC liepia mylėti save ir sako, kad mylėdama save būsiu laimingesnė. Kaip manote, ar tikrai tapsiu laimingesne, jeigu mylėsiu save? Dar ne visai žinau, kaip tai padaryti, bet, manau, rasiu kas paaiškins", - tokį klausimuką "pametėjo" ponia Renata.

Žinokit, nė kiek nepasišaipiau iš to klausimo. Kai socialiniuose tinkluose matau "savęs mylėjimo" atspindžius nuotraukose - valgius, kūnus putų kalnuose voniose, pačias įvairiausias vaisines, kremines kaukes, valančias, drėkinančias, stangrinančias ir visokias kitokias ant veidų, galvoju: kadaise visi tie dalykai būdavo moterų paslaptis, keliais užraktais užrakinta paslaptingose spintose. Dabar - prašau, gėrėkitės, kaip aš myliu save. O kitus? Ar mylime kitus, net pačius artimiausius žmones?

Na, pasitaiko tokių, kurie tas meiles kažkaip suderina. Bet pažįstu nemažai ir tokių, kuriems meilė sau suryja visą energiją. Jos kitiems, net patiems artimiausiems, tikrai nebepakanka.

Neatsakysiu į Renatos klausimą tiesmukai. Bet, esu įsitikinusi, kad jos išvardinti meilės objektai yra teisingas pasirinkimas. Taip ateina laimė, kai aplink tave laimingi kiti dėl tavo pastangų.

"O man tenai nereikia"

Jaunoji karta rusiškai nebesupranta. Bet vyresnioji kartais dar ima ir paniūniuoja Vladimiro Vysockio dainas apie draugystę, apie kalnus, apie 17 metų. Dainuodavo jis ir apie skrydžių pranešimus oro uoste - kai garsiakalbiai išrėkia įvairių miestų pavadinimus, o jam tenai nereikia...

Taigi, klausausi radijo laidų, o jas "nukirtus" reklamoms, na, maistas į namus, aprangų, senų ir naujų kolekcijų išpardavimai, galvoju - o man jų visai nereikia.

Kadaise Kalėdoms gavau pakvietimą skristi į Roterdamą. Ten, jūrinėje kompanijoje įsidarbinęs, draugės vyras nusipirko kotedžą. Per Kalėdas - įkurtuvės. Niekada Kalėdų nebuvau šventusi tolėliau nuo namų. Bet - kaip aš išduosiu ilgametę tradiciją Kalėdas švęsti ne Palangoje, o žiburiuojančiame Roterdame? Nugalėjo vis dėlto tradicija. Likau ištikima tiems svetingiems namams. Ir jaučiausi "savoje lėkštėje". Juk dažnai tradicijos esti geriau nei kokia svetima egzotika. Kažin kaip su tom tradicijom bus šiemet?

Skrydžiai iš lietuvių emigrantų "kolonijų" lyg ir žadami. Tik - ar bus keleivių? "O man tenai nereikia?" Reikia, oi, kaip reikia Lietuvos oro ir artimųjų šilumos, tradicijų reikia. Bet... Patys suprantat - klaustukas...

Savo mintimis, pasiūlymais, džiaugsmais ir rūpesčiais galite pasidalinti tel.(8 46) 38 52 97 darbo dienomis 10-13 val. arba rašyti el. pašto adresu [email protected].