Viena įmonė maisto išvežiojimo kurjeriams įkainius sumažino 20 cnt. už vieną išvežimą. SMS žinute. Tokiu atveju per mėnesį darbuotojas praras apie 50 eurų pajamų. Ir kadangi verslo kurjeriai dirba ne pasirašę darbo sutartis, o su indvidualios veiklos pažymomis, jų atlyginimą galima sumažinti tiesiog SMS žinute. Nesvarbu, kad tarp to, kas moka ir kas dirba, yra nuolatiniai piniginiai santykiai, kad žmogus realiai dirba pilną darbo dieną. Tačiau pagal mūsų teisinę bazę įmonės darbuotojus leidžiama traktuoti „verslo partneriais“, nes visi dirba su individualiomis veiklos pažymomis, patys mokasi mokesčius ir patys sau užsitikrina socialinę apsaugą.
„Modernūs“ darbo santykiai
Individualios veiklos pažymos reiškia, kad nėra socialinių garantijų, sveikatos draudimo. Jokių teisių. Jos sukurtos kaip veiklos priemonė, siekiantiems papildomai ir teisėtai užsidirbti. Tačiau praktikoje ši darbo forma taikoma plačiau, dažnai pakeičianti darbo sutartis, kurios garantuoja socialinę apsaugą.
Maisto išvežiojimo kurjeriams palikta teisė dirbti ir užsidirbti, nardant dviračiais per piką tarp automobilių. Jokių šalmų, apsaugų ant kojų. Kurjeriai nėra aprūpinami jokiomis apsaugos priemonėmis nuo vis dar esančio viruso – jas darbuotojai pirkosi ir perkasi patys. Tingi minti dviratį, maistą galima išvežioti ir automobiliu, tačiau visos automobilio eksploatavimo išlaidos ant tavo pečių: nuo prakiurusios padangos iki tepalų keitimo, kuro užsipylimo. VISOS. Net ir už krepšį, kuriuo pristatomas maistas, kurjeriai susimoka patys po 25 eurus. Jei jo negrąžini kaip naujai atrodančio (kas sunkiai įmanoma po, pavyzdžiui, 6 mėnesio darbo), 25 eurų nebeatgauni.
Jokio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų. Vienas iš kurjerių pasakojo istoriją apie tai, kaip jį kliudė automobilis. Dirbti negalėjo keturias dienas. Įmonė atsiuntė emoji (ikona, naudojama susirašinėjimo programoje) su ašarėle. Sako: broli, tavo bėdos – mokykis atsargiau vairuoti.
Tokia tūkstančių darbuotojų realybė, dirbančių pilnu etatu pagal individualios veiklos pažymas. Ne tik kurjerių, bet ir statybininkų, mechanikų, virėjų ir t.t. Yra darbo – yra alga, nėra darbo – nėra pinigų arba neri į greituosius kreditus. PSD susimoki pats. Socialinis draudimas? Koks dar socialinis draudimas? XXI a. liberalioje rinkoje kiekvienas už save, todėl kiekvienas be nieko.
Ne „verslo partneriai“, o darbuotojai.
Bet problema čia ne tik verslo, bet ir mūsų teisinės sistemos bei darbo santykių reguliavimo. Verslas „žaidžia“ tomis taisyklėmis, kurias turi (apie socialinio verslo atsakomybę paklauskite tos įmonės, kuri savo nuotekas dešimt metų pylė į marias). Taigi, ką reikia daryti?
Pirma, pripažįstam darbuotojus, kad jie yra darbuotojai, o ne „verslo partneriai“. Su verslo partneriais juk sutarties nekeiti tiesiog atsiuntęs SMS žinutę. Pripažįstant juos darbuotojais, nutraukti visas kvailas individualios veiklos pažymas ir įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, suteikiant jiems dar XIXa. iškovotas darbuotojo teises. Būtina padaryti lygiai tą patį, ką visai neseniai priėmė Didžioji Britanija: visi tokie „verslo santykiai“ yra pripažįstami kaip darbuotojų išnaudojimas, nes verslo viena pusė neturi tokios didelės galios kitos pusės atžvilgiu. Todėl kita pusė nėra pajėgi ginti savo interesų – neturi tam svertų. Visi tokie darbo santykiai turi pereiti į normalias darbo sutartis.
Antra, jeigu darbuotojas įmonėje dirba pagal individualios veiklos pažymą, tačiau tai jam yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, darbdavys turi bent jau apmokėti jo privalomojo sveikatos draudimo bei draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išlaidas.
Trečia, kolektyvinių sutarčių plėtimas(sis) tarp darbuotojų interesų grupių (profesinių sąjungų) ir darbdavio. Abi pusės turi kalbėtis ir diskutuoti apie tarifus, o ne viena pusė (šiuo atveju darbdavys) sprendimą „nuleidžia“ kitai pusei (darbuotojui). Taip pat turi būti garantuojamos darbo valandos, kurios užtikrintų būtinas pragyvenimui pajamas.
Vaidas Rusys
Lietuvos socialdemokrtų partijos pirmininko pavaduotojas
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą