Gyvulėlių uostas.

Pasižadėjęs daugiau neberašyti apie politiką, savaitgalį išzvimbiau pasivažinėti Lietuvos keliais.
Apsalęs nuo gegučių raibumo, bitinėlių darbštumo, ūkininkių ir krašto gražumo, pavakariais suku pro "Žemkę" į Liepų gatvę - suprask, grįžtu į 750 metų senolę Klaipėdą. Pažvelgsiu, mąstau, į savo miestą svečio nebuvėlio akimis.
Tik pervažiavęs Danės tiltuką, pasijuntu patekęs laiko duobėn. O gal ir ne... Tačiau kai trečiojo tūkstantmečio antraisiais metais trečias pagal dydį ir antras pagal šaunumą Lietuvos miestas tave pasitinka dviem pririštom karvutėm, susimąstai, kas gi pasikeitė per 750 metų?
Doras valstietis ir anuomet gegužės pradžioj neskubėdavo karvių laukan varyti, mat žolelė dar per skysta. O šiandienos Klaipėdos vartų sergėtojos - dvi mėšlinos juodmargės - su pasiskonėjimu žalsvai rudame žemės lopinėlyje prie pat gatvės, prie "Fanerinės", rupšnojo visa Mendelejevo lentele turtingą žolę.
Šįryt prie "Iki" tu nusipirkai du litrus to turiningo pienuko, pats atsigėrei ir vaikus pagirdei. Žiūrit dabar padėrusiomis akimis į pasaulį, it kokie viduramžių nulėpausiai Memelį statę, net alaus nebereikia.
Šiandienos klaipėdiečiui karvę laikyti labiau apsimoka, nei kokį kitą gyvį - pavyzdžiui, šunį.
Turinčiajam baubiantį gyvulėlį nereikia kas mėnesį valdžiai sumokėti 5,90 Lt kaip už šunėką, nereikia jo kasmet skiepyti nuo pasiutligės, dėti antsnukio, dar atskirai už miesto valymą mokėti.
Šuo mieste neturi teisės savojo reikalo ant pievutės atlikti, tik tam skirtoje vietoje. O jei, neduok Viešpatie, neišlaikė šunelis, tai jo šeimininkas privalo tą pridarytą gerą surinkti į specialų maišiuką. Kur toliau tą gerą dėti jokios taisyklės neaiškina. Turbūt reikia namo bogintis.
Karvei "blyną" padrėbus ant senolės Klaipėdos skvero, parko irgi kitų žaliųjų plotų, jos šeimininkui jokios taisyklės neliepia tas blynas namo neštis.
Karvių, kiaulių ir kitų Klaipėdos gyvulių įstatymas apskritai nepastebi. Jų kaip ir nėra. Tiksliau yra, tik valdžia jų nemato. Žmonės mato, kol yra žmonėmis, o kai valdžion pakopia - nebemato.
Kaip kitaip paaiškinti faktą, jog per metus mieste nubaudžiami šimtai žmonių, neteisingai šunis prižiūrinčių, o karvių šeimininkas iki šiol nenubaustas nė vienas? Kaip kitaip paaiškinti faktą, jog kasmet nubaudžiami tūkstančiai bėdžių, šliures, vištą, morką ar kitą nieką nudžiovusių, o tų, kurie dienos šviesoj pasisavina milijoninės vertės valstybės turtą niekas pirštu neliečia?
"Ant karvės mieste zakono nėr", - aiškinu draugeliui, mažo niekniekių kioskelio savininkui. Šio akys sužiba: parduos jis kioskelį ir pirks porą žalmargių veršelių. Mat karvės mieste turėtojui, kitaip nei kioskininkui, nereikia už žemę mokėti, nereikia specialaus ir detalaus plano derinti, licencijų irgi patentų pirkti, kyšiukų šešiolikos veislių tikrintojams kaišioti.
Stop. Suklydau. Naujai rengiamų Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių 19 punktas byloja: "Klaipėdos miesto teritorijoje ūkinės paskirties gyvūnus leidžiama laikyti gavus Maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą". Ir viskas. Tik vienas leidimas. Nei mero potvarkio, nei licencijos, nei mokesčių inspekcijos, nei "Sodros" bitučių.. Montana.
Besiklausydamas kioskininko kuriamo verslo projekto su miestietiškomis karvėmis ir šviesiu rytojumi, pradedu gailėtis, kad tose taisyklėse esama punkto, draudžiančio "daugiabučiame name laikyti ūkinės paskirties gyvūnus". Jei nebūtų, savo šunėką pavadinčiau "ūkinės paskirties gyvūnu" ir - sudie rūpestėliai.
Juolab kad tos taisyklės taip apibūdina ūkinės paskirties gyvį: "visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitiems tikslams". Aš savo brisių aiškiai kitiems tikslams laikau. Ir kitai produkcijai gauti.
Ordino, pastačiusio Memelio pilį, riteriai pilies teritorijoje karvių ganyti neleisdavo. Nieko vargšeliai apie mokesčių vengimą neišmanė. O gal jie žalmarges priskyrė pavojingų gyvūnų rūšiai?
Šiandien Klaipėdos valdžia pavojingais laiko tuos, "kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai ar gyvybei".
Manau, kad Klaipėdos karvutės pienas dabar turi tokių biologinių savybių. Turi jų ir kai kurie Homo Sapiens atstovai. Pavyzdžiui, ruošiantys kai kurių gyvūnų ar žmonių engimo taisykles. Bet apie juos vėliau. Tuomet, kai vėl atsiriš liežuvis apie politiką kalbėti.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder