Gyvenimo prasmės beieškant

Ištikima "Vakarų ekspreso" skaitytoja ponia Justina įpareigojo palieti minčių apie gyvenimo prasmę. Ką gi - bandysiu.

Man tos gyvenimo prasmės paieškos - senokai prabėgęs periodas. Kai kadaise tas klausimas ypač kankindavo, atsakymų irgi ieškodavau. Mažo Lietuvos miestelio laikraščio redaktorius labai nuvylė išklostęs savo suvokimą maždaug taip: gyvenimo prasmę galima rasti ir skutant bulves, ir plaunant grindis. Fu, kokia proza, - klykė mano jaunatviškas maksimalizmas, kai, atrodė, prasmė surandama tiktai skrendant į žvaigždes. Gal dar kopiant į kalnus. Bet apie tuos kalnus suvokiau žymiai vėliau. Šiaip man tai atrodė kažkoks kvailas žaidimas su mirtimi. Šiek tiek turėjo praeiti laiko nuo tos bulvių skutimo ir grindų plovimo prozos. Dabar man tie kopinėtojai po kalnus regisi kaip savo fizinių ir dvasinių jėgų bandytojai - kokios tų jėgų ribos? Kalnų nugalėtojai būtent tame ir įžvelgia savo gyvenimo prasmę.

Kiti jos ieško keliaudami po pasaulį. Įvairiomis progomis vis prisimenu sutuoktinių porą, davusią įžadus savo gyvenimą nugyventi amžiname pavasaryje. Jų namai - jachta, kuria jiedu ir keliauja pasitikti pavasarių ten, kur jie atkeliauja. Apie šią porą skaičiau ankstyvoje jaunystėje. Ir be galo žavėjausi. Ak, gyventi amžiname pavasaryje. Tuomet dar nesusimąstydavau, kad pasiryžusius neišklysti iš tų pavasarių gali aplankyti ir ligos. Nesusimąstydavau ir apie tai, kokie išbandymai tos poros gali tykoti jūrose ir vandenynuose. Na, o kur jau ten pagalvosi, kad toji pora ir WC kuopė, ir bulves skuto, ir kajučių grindis, ir denį mazgojo. Ak, gyventi amžiname pavasaryje. Įžvelgiau tik grožius: besiskleidžiančių žiedų, tarsi užuosdama jų kvapus, saulėtekių, saulėlydžių grožį vaizduote regėjau. O gyvenimo proza nesiveržė nė pro kur. Nežinau, ar toji pora turėjo vaikų. Galbūt jų remiami sutuoktiniai galėjo sau leisti TOKIĄ prabangą. Ir TOKĮ vargą būti nuolatos kelionėje. Ir gyventi pavasariuose.

Dabar jau nepamenu, nei kaip filmas vadinosi, nei kas režisierius. Bet esmė ta, kad po daugelio metų susitiko klasės draugai. Kuris knygų prirašęs, kuri įkvėptai pasakojo, kaip scenoje su puantais 32 sukinius susukanti, dar kažkuris klasės draugas pasakojo apie tolimas keliones laivu, kurio kapitonas esąs. Tik viena iš klasės draugų neturėjo ko pasakoti, nes ji gimdė ir augino vaikus. Fu, kokia proza, - bylojo filmo artistų veidai. Ir kaip jie nustebo, kai jau gerokai paūgėję vaikai atbildėjo parsivežti namo savo mylimos mamos. Ir kaip pražydo toji visą vakarą tylėjusi pilka pelytė, neturėjusi ką pasakyti balerinai, rašytojui, laivo kapitonui.

Taigi, gyvenimo prasmė prasmei nelygi. Prasmes ar beprasmybes susikuriame patys - gal gyvenimo būdu, gal giliu tikėjimu, visai nesvarbu - kuo. Dar nesvarbiau ieškoti gyvenimo prasmės. Na, aš taip manau. Tiesiog - gyventi, o ne merdėti įsijungus televizorių

Adventas

Sekmadienį įžiebsime pirmąją iš keturių advento žvakių. Įžiebs tie, kurie tos tradicijos laikosi. O tiems, kurie ne, primenu, kaip ir kiekvienais metais lapkričio 28-ąją pasimerkite vaismedžių šakelių. Iki Kalėdų turėtų išskleisti žiedelius.

Savo mintimis, pasiūlymais, džiaugsmais ir rūpesčiais galite pasidalinti tel.(8 46) 38 52 97 darbo dienomis 10-13 val. arba rašyti el. pašto adresu [email protected]