Gražinos skiltis

Kai diskutuodavom dykai

Netikėtai ponas Antanas nukėlė trim trisdešimtmečiais su trupinėliu atgal: "Turėtumėt prisiminti, kokios karštos diskusijos kilo, kai klaipėdiečiai šimtais rinkosi "mūšiui" dėl "Taravos Anikės" Teatro aikštėje atstatymo.

Kaip kokie gaidžiai kautynėse kibom į skiauteres, kas šioje aikštėje stovės - šviesaus atminimo skulptoriaus Regimanto Midvikio "Mažvydas" ar "Anikė"? Nugalėjo klaipėdiečių ryžtas atstatyti "Anikę". Diskutavome gyvai ir už dyką", - priminė p. Antanas.

O, puikiausiai tas karštas diskusijas pamenu. Nes jose buvau tas baltasis metraštininkas jas atspindintis miesto laikraštyje.

Klaipėdiečiai rinkosi diskutuoti ne todėl, kad kažkas papilstys kavos ar arbatos. O todėl, kad rūpėjo miesto istorija ir istorinė tiesa.

Tai p. Antanas priminė ne šiaip sau, o nustebęs: "Kai sužinojau, kad diskusijoms dėl paminklo vertimo arba ne sostinėje skirta 42 tūkstančiai eurų, nebeištvėriau - ar jau nebėra kur pinigų kišti?" - piktinosi jis.

Lygiai taip pat, kaip ponas Antanas, amo netekau sužinojusi, kad begriūvantį vos ne gražiausią namą su jau nuluptu Klaipėdos herbu Tiltų g. valdininkija su paveldosaugininkais tiktai "stebės". Galimai irgi ne už dyką... Stebės tol, kol namas virs griuvėsiais? Turbūt...

Vasaros palydos

Dėl daugelio priežasčių vasara buvo nerami. Tačiau, kaip ir pavasaris su savo ypatingu žydėjimu, dosni. O štai ir dar neramesnė vasaros pabaiga, kai žmonės kviečiami rugpjūčio 23-ąją kabintis į grandines kaip kadaise Baltijos kelyje. Tik šį kartą dėl kaimynų baltarusių kovų dėl savo šalies ateities.

Šiame kontekste jausmus suvirpino p. Jolantos viešoje erdvėje paskleista nostalgija besibaigiančiai vasarai:

"Ji tirpsta nepastebimai. O gal kaip tik pastebimai? Ji išeina taip, kaip auga vaikai - vieną dieną dar mažuliukai, o kitą - jau ištįsusiom kojom ir rankom. Gali žiūrėti akis įsmeigęs - vis tiek nepastebėsi, kaip vyksta virsmas... Pamatysi tik, kad jis įvyko.

Taip, vis dėlto šiltojo, šviesiojo meto pabaiga sminga rakštimi į širdį. Gal reikėtų kasdien eiti į laukus, gėrėtis žiedais, rinkti žolynus, fotografuoti vasarą, rėminti nuotraukas... Tik tai nepadės.

Niekas nepadės - net patarimai "turėti vasarą savo viduje". Tiesiog reikia priimti virsmą - gamtos, laiko, savęs paties. Tu jau niekada nebebūsi toks, koks buvai šią vasarą - ir niekas nebebus taip, kaip buvo. Saulės šviesa kitąmet bus kitokia, kitoks vėjo nugairintos odos kvapas, kitoks basas kojas gildantis šaltas upės vanduo. Meldai šnabždės kažką kita - ir gal kitiems, o ne tau.

...Blyškioj ryto šviesoj plaikstosi mieguistas voratinklis. Tiksi ir tiksi laikrodis. Gėlės stiebu keliauja maža sraigė. Kalendorius teberodo rugsėjo grėsmę. Taip, ruduo - tai virsmas, pokyčiai. Bet tai yra gyvenimas. Ir tik tegul tas laikas lekia švilpia, tegul dienos mirga akyse lyg kaleidoskopas: tai kaip tik ir liudija, kad viskas yra gerai."

Gražaus savaitgalio, susikibus rankomis grandinėse. Arba taip, kaip apsispręsite pasitikti rudenį...

Savo mintimis, pasiūlymais, džiaugsmais ir rūpesčiais galite pasidalinti tel. 49 34 35 darbo dienomis 10 - 13 val. arba rašyti el. pašto adresu [email protected]