Gražinos skiltis

Gražinos skiltis

Kuo vilioja tujos?

Susinervinusi laikraščio skaitytoja ponia Jūratė žėrė pasipiktinimą dėl tujų. "Šiaip jau toms tujoms jokių antipatijų nejaučiu. Kapinėse man net simboliškai atrodo, kai du tujų medeliai tarsi sargybiniai budi prie amžinatilsių kapų. Bet kai tos tujos kraustosi į gyvenamųjų individualių namų kvartalus, kažkodėl darosi nejauku, kai keliukais ir takais vaikštai tarsi po dar visai nesiruošiančiųjų į Anapilį įgyventus plotus. Kadaise gyvenamieji namai, sodybos buvo apsodinami alyvų krūmais, diemedžiais, gluosniais. Net suzmekus toms sodyboms, kiekvieną pavasarį žydintys alyvų krūmai teberodo, kad čia kadaise gyveno žmonės. Kodėl dabar kaip kokia epidemija sklinda tas tujų sodinimo vajus?" - piktinosi p. Jūratė.

Ji prisipažino, - visai įsiutino pranešimai, kad tujų sodinimo madai neatsilaikė ir Neringos gyventojai. Pasak skaitytojos, tujų sodinimas ir auginimas šiame žemės rojaus kampelyje neturi jokių tradicijų. "Kažin kaip atrodys Preila, Pervalka, kad ir Juodkrantė, kurių gyventojai, tarkim, vietoje gyvatvorių prisisodins tujų?" Na, įsivaizdavusi, kaip tai atrodytų, "vaizdzialis nusipaišė" visai nekoks. Taip, tujos yra nelabai reiklus medelis. Bet juk alyvos, gluosniai irgi ypatingų rūpesčių nekelis. Tiek vienus, tiek kitus reikia genėti. Bet koks džiaugsmas, kai tavo namų palangėse kad ir visai trumpai žydi alyvos, gudobelės. O pastarosios puošmena ir žiemą, kai raudonos uogos balto sniego fone išryškėja. Tai pasvarstykim, - ar tujos jau tokie nepakeičiami medeliai prie mūsų namų.

Ir šviesa, ir tiesa...

Kai Lietuvos Atgimimo laikotarpiu viešai pradėjom giedoti Lietuvos himną "ir šviesa, ir tiesa mus žingsnius telydi", "vienybė težydi", matydavau skaidrių ašarų prausiamus veidus, - tiek dėjom vilčių, kad iš tiesų taip ir bus. Apogėjuje - Baltijos kelyje, kai kabinomės į dažnai visai nepažįstamų grandinę, įtikėjome - himnas virsta realybe.

Šiandien, kai įvairiomis progomis matau seimūnus, giedančius Lietuvos himną arba tik imituojančius tą giedojimą, braunasi įkyrios mintys, - ką jie galvoja, tardami tuos žodžius? Pagaliau, - ką galvoja iš popieriukų skaitydami priesaikas, įžengdami į Seimo nario "stoną"? Kai tie klausimai buvo pateikti viešoje erdvėje socialiniuose tinkluose, neatsiliepė nė vienas Seimo narys. Užtat žmonės buvo negailestingi: "Tai kad dažnas neturi "įrankių" galvoti, nes smegenų stinga", "galvoja apie šviesią ir turtingą savo ateitį", "paaiškinimas trumpas, - manau, kad tą šviesą jie mato tunelio gale, o jų tiesa seniai įlipo į dangų ir kopėčias paskui save įsitraukė, tad ir minėti žodžiai netenka prasmės!", "gieda gaideliai ant Seimo laktų. Smagu jiems", "jie galvoja apie tai - ar tauta mato, kaip jie dainuoja..."

Kokia šviesa, kokia tiesa, kokia vienybė? Beveik įpusėjo šio Seimo kadencija, o matome, girdime vien kivirčus, komisijų vieni kitų veikloms tirti kūrimą, - beprasmį, nevaisingą. Seimūnų šūksniai, kiek jie tautai nuveikė - keliolika eurų pridėjo pensininkams, auginti vaikus po 30 eurų pridėjo, jau nieko nebegali nei apgauti, nei paveikti, kai tuos keliolika ar keliasdešimt eurų jau seniai prarijo ir suvirškino nuolat augančios produktų, paslaugų kainos. Kažin ar kada giedamas Lietuvos himnas iš tiesų bus kelrodis tiesai ir šviesai lydėti kiekvieną žingsnį? Pirmiausia - žengiamus Lietuvos parlamente.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder