Gražinos skiltis

Gražinos skiltis

Tel. 49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.

Ar mokame klausytis?

Atsiprašau už šiurkštų žodį, bet vis dar tebeatrajojame praėjusias šventes. Visokių - banalių ir prasmingų - linkėjimų sraute labiausiai įsirėžė 21 metų Gerdos Petravičiūtės išpažintis Kūčių vakarą: "Ne sveikinti nusprendžiau, o paklausti Jūsų: ar pakankamai dažnai klausotės? Na, žmonių, esančių aplink? Ar iš tiesų žinojote, ko kiekvienas norėjo gauti dovanų? Ar girdėjote KĄ ir KAIP kalbėjo Jūsų draugai ar šeimos nariai, pasakodami apie save, savo sėkmes ir nesėkmes? Aš mažai girdžiu... Visada atrodo, jog įdėmiai klausausi, tačiau vėliau paaiškėja, jog nesužinojau žmogaus dabartinės savijautos, tikrosios to priežasties, jo ateities planų, svajonių.
Šiandien ryte atsikėliau taip užkimusi, kad nesugebėjau pralementi nė vieno žodžio. Iš pradžių bandžiau stenėti garsus prie pusryčių stalo, bet girgždantis ir siaubingai užkimęs balsas tarsi specialiai sugalvojo šią išdaigą. Ką dariau? Pasiėmiau lapelį, rašiklį ir, norėdama ką nors pasakyti, užrašydavau sakinį. Sekėsi visai neblogai. Kol paaiškėjo, jog močiutei sunkiai sekasi skaityti mano užrašytą tekstą, o mamai, valgant pusryčius, atsibodo garsiai skaityti mano keverzones. Kai ir aš pailsau rašinėti, ką noriu BŪTINAI pasakyti, padėjau lapelį su rašikliu ir tylėjau. Ėmiau klausytis muzikos, kuri skambėjo virtuvėje, kai šeima gamino maistą. Klausiausi mamos, ruošusios mišrainę ir pasakojusios močiutei vakarykštę istoriją darbe. Žvelgiau į savo šeimą ir gerą pusvalandį klausiausi. TIK klausiausi ir stebėjau...
Iki vakaro negalėjau kalbėti. Bet tyla manęs nekankino. Priešingai. Ėmiau jaustis geriau. Apėmė palaiminga ramybė. Tada supratau, kiek per dieną pasakau nereikalingų žodžių ir kiek daug neišgirstu kalbėdama.
Šiandien išgirdau, ko iš tiesų mano šeima norėjo Kalėdų proga. Taip, buvau jų klaususi, ką jiems padovanoti, tačiau klausydama jų šiandien supratau, ko mano artimiausiems iš tiesų reikėjo. Ech... Šį vakarą su šeima praleidau nuostabiai. Vos pralemenau maldą prie stalo, padėkojau visiems už buvimą kartu ir Dievui už nuostabią šeimą. Ir galiausiai supratau, kad šios šventės man padovanojo nuostabiausią pamoką, kuri buvo seniai primiršta: "Kai išmokstame klausytis kitų, dar geriau išgirstame ir patys save." Tad linkiu būti kantresniems, atlaidesniems, dėkingiems ir linkiu išgirsti pirmiausia tylą, tada visus aplink ir kiekvieną atskirai. Pamatysite, kiek galima suprasti per vieną trumpą šventų Kūčių dieną."
Štai taip. Ir nėra ko pridurti. Tik paklausti, ar mokame klausyti, o svarbiausia - išgirsti, užuot barškėję kitiems nieko nereiškiančius žodžius.

GRAŽINA [email protected]

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder