Gediminas Jakavonis: "Lyderystės krizė"

Gediminas Jakavonis: "Lyderystės krizė"

Tikriausiai daugelis sutiktų, kad jeigu Lietuvos prezidento rinkimai vyktų šiandien, greičiausiai juos laimėtų dabartinis premjeras Saulius Skvernelis. Lyderiais tampama kritinėmis, ekstremaliomis situacijomis, o pasaulinės koronaviruso pandemijos krizės atveju, mano manymu, dabartinis mūsų prezidentas labiau panašėjo į ponios Dianos Nausėdienės vyrą ar žinių komentatorių nei į Tautos vadą, priimantį greitus, reikalingus ir ryžtingus sprendimus.

Ir jeigu šiandien mūsų valstybė gana gerai, palyginti su visomis kitomis šalimis, galynėjasi su koronavirusu, tai pirmiausia Vyriausybės, o ne prezidentūros ar tarpusavyje besiriejančio Seimo nuopelnas.

Apie Seimą, kurio opozicijos lyderį Gabrielių Landsbergį ir jo komandą su pristatoma realiausia pretendente į Lietuvos premjero postą Ingrida Šimonyte nuo ryto iki vakaro šlovina visokios lrt, šį kartą nekalbėsiu.

Tėvynės sąjungos samdomi viešųjų ryšių veikėjai tuos žmones, kurie tik stebėjo koronakrizę iš šalies, padarė visų sričių specialistais, sėkmingai kuriančiais valstybę ir žinančiais atsakymus į visus klausimus.

Nieko nuostabaus, juk gyvename piaro sukurtame pasaulyje, kur „juoda“ lengvai paverčiama „balta“, o „balta“ - „juoda“. Šiuo atveju mane labiau domina, kokie įvaizdžio specialistai dirba prezidento G.Nausėdos komandoje.

Kai koronavirusas dar tik pradėjo rodyti dantis Europoje, mūsų valdžios vyrai, kaip ir daugelis kitų jų kolegų žemyne, užėmė tokių „smulkmenų“ nebijančių drąsuolių pozicijas, kuriems vienas juokas susitvarkyti su artėjančia pandemija.

Nežinau, kas patarė mūsų prezidentui vykti į Kauną stebėti „Žalgirio“ krepšininkų varžybų su milaniečiais, nors iš oficialių valdžios šaltinių eiliniams piliečiams jau skambėjo perspėjimai to nedaryti.

Matyt, kad prezidento aplinkoje įsitaisę įvaizdžio specialistai nutarė iš santūraus finansininko, komentuojančio ekonominius dalykus, sukurti Lietuvos vadovo - „kaubojaus“ įvaizdį.

Didžiųjų valstybių lyderių mėgdžiojimas, nors ir ne taip skaudžiai, kaip nutiko Borisui Džonsonui, Donaldui Trampui ar Vladimirui Putinui, mūsų lyderiui pasibaigė visišku fiasko.

Atrodo, kad pasimetęs krizinėje situacijoje ir nežinodamas, kaip elgtis, jis apskritai dingo iš viešosios erdvės, kurioje lyderio vaidmens, padedama sisteminės žiniasklaidos, griebėsi buvusi Ekscelencija Dalia Grybauskaitė.

Atkreipsiu dėmesį, kad šią du penkmečius šaliai vadovavusią personą „nugesino“ ne Prezidentūros komanda, o sukilę visuomenininkai, kuriems visa tai jau įkyrėjo.

Kartą teko kalbėtis su buvusiu Seimo kolega, praeityje garsiu automobilių lenktynininku, tarptautinės klasės sporto meistru Stasiu Brundza.

Į klausimą, kuo ilgametis profesionalus vairuotojas skiriasi nuo automobilių lenktynininko, dalyvaujančio varžybose, Stasys atsakė: „Pastarasis, važiuodamas ekstremaliomis sąlygomis, į kritinę situaciją sureaguoja keliomis šimtosiomis sekundės greičiau. Be to, tobulėjant automobilių sportui, privalo tobulėti ir jį aptarnaujantis personalas.

„Formulės-1“ specialistams trasoje bolidui pakeisti ratus anksčiau buvo skiriamos 5-8 sekundės, dabar - 1,9-2 sekundės. Tai gali atlikti tik patyrę savo srities specialistai, profesionalai.“

Beje, apie profesionalumą savo verslo srityje labai įdomiai yra pasakojęs ir „Metro“ sąjūdžio valdybos pirmininkas Juozas Zykus: „Aš, perdavęs savo verslą vaikams ir savo surinktai komandai, esu nereikalingas, kol neprasideda kokia nors krizė. Tada mane, kaip turintį ilgametę patirtį statybų versle, kviečiasi visi, norintys išgyventi. Deja, mūsų valstybėje politikams tokia logikos abėcėlė negalioja.“

Sunku prieštarauti, kai aplinkui vadovaujamasi taisykle „durnas, bet savas“. Kaip darbščių ir sumanių žmonių tautinė valstybė ritamės žemyn ekonomine prasme. Internacionalo himno žodžius: „kas buvo nieks, tas bus viskuo“, geriausiai sekasi įgyvendinti liberaliomis idėjomis besivadovaujantiems politikams.

Šiems atsidūrus aukštesnėse valstybės tarnybos ar politinio pasitikėjimo pareigose, svarbiausiais tampa jų titulai, teisės, bet tik ne atsakomybė už savo padarytus veiksmus ir sugebėjimą veikti kritinėmis sąlygomis.

Jei bandyčiau ieškoti argumentų, pateisinančių, mano manymu, nieko bendra su profesionalumu neturinčią prezidento G.Nausėdos komandą, spėliočiau, kokius savo šeimos draugus ar jų vaikus į ją rinko.

Vienintelis logiškas būdas pateisinti nekvalifikuotus prezidento aplinkos pasisakymus - būtų jo paties išėjimas į viešumą paaiškinant, kad „aš taip nesakiau, o jie ne taip suprato“. Tai būtų gudrus sprendimas ugnį nukreipti nuo savęs...

Sako, kad žuvis pūva nuo galvos. Gaila, šiuo atveju posakį turiu bent kol kas taikyti savo valstybei. Šiuos pavyzdžius galiu puikiai atkartoti centrinės valdžios kontroliuojamose savivaldybėse.

Ne veltui socialinių mokslų daktarė Jolanta Solnyškinienė planą Lietuvoje skirti 5 mlrd. Eur verslui atgaivinti pavadino „Titaniku 2020“.

Kaip danguje, taip ir ant žemės.

 

 

 

 

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder