"Pirmiausiai paskambinusi ponia, išsiteiravusi, koks tas baldų komplektas, sakė, kad jį pasiims gal tą ar kitą dieną, nes reikia transportą susiorganizuoti. Taip ir sutarėme, kad baldus atiduosiu jai. Po jos to komplekto teiravosi dar gal tuzinas žmonių, kuriems, žinoma, atsakiau, nes jau buvau įsipareigojusi. Deja, ponia nei tą, nei kitą dieną taip ir neatvažiavo. Jeigu persigalvojo, tai galėjo bent pranešti. O aš, ištarusi garbės žodį, jo ir laikiausi, nuvildama kitus žmones", - apgailestavo p. Liudvika.
Išklausius ponią Liudviką kilo mintys apie "garbės žodį". Kiek jis bevertas mūsų bendravime? Gal neverta jo valkioti, jei žinai, kad to ar ano nepadarysi? Ir mano gyvenime būta, kai davusi "garbės žodį" pažado netesėjau. O tai jau išaugo į graužaties kuprą. Užtat dabar taip lengvai, kaip jaunystėje, tais garbės žodžiais nebesišvaistau. Jau geriau nutylėti ir kažką padaryti, nei prisižadėjus pažado netesėti.
Tel. 49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą