Draugams, kolegoms, oponentams ir V. Titovo kuratoriams

Draugams, kolegoms, oponentams ir V. Titovo kuratoriams

Kad ir kas Jūs būtumėte, kad ir kaip vertintumėte mano drastišką poelgį prieš vis dar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narį Viačeslavą Titovą, noriu kad mane suprastumėte vienodai.

Esu Lietuvos verslininkas – tad savo valstybės įstatymus išmanau. Esu Lietuvos politikas - tad žinau su kuo tie įstatymai valgomi. Noriu pasakyti, kad aš puikiai supratau kokiam žingsniui ryžtuosi. Noriu pasakyti, kad iš pat pradžių buvau pasiryžęs ir atsakyti už savo apgalvotą ir sąmoningą veiksmą prieš V. Titovą.

Teigiančių, kad aš išprovokavau Lietuvai nepalankią Rusijos ir dalies Lietuvos rusakalbių reakciją, noriu paklausti. Ar organizuodami kartu su NATO savo valstybės gynybą mes nepatiriame to paties kiekvieną mielą dieną? Ar mes taip ir neišmokome ramiai reaguoti į tą nepalankią reakciją? Gal pradėkime gyventi savo gyvenimą, savo Lietuvos ir savo Klaipėdos gyvenimą, nenuolaidžiaudami informacinio karo organizatoriams ir vykdytojams.

Verčiantiems mane atsiprašyti V. Titovo noriu priminti apie pavojingų žmonių kastą, apie šios kastos kultūrą, persmelkusią ir dalies mūsų šalies žmonių, ir dalies mūsų rytų kaimynės žmonių protus. Ši kasta bet kokį oponento ėjimą atsiprašymo, kompromiso ir dialogo link vertina tik kaip silpnumo ženklą, leidžiantį tik dar patogiau įsitaisyti ant tavo galvos. Manau, kad V. Titovas, jo šalininkai ir kuratoriai – būtent tokie, girdintys ir mokantys vertinti tik iš oponento patiriamus realius antausius.

Manote, kad už ilgalaikę ir sistemingą veiklą prieš Nepriklausomą Lietuvos Respubliką V. Titovas tokio antausio nenusipelnė? Apkaltos faktas V. Titovui tik suteikė savireklamos sparnus ir jokiu būdu jo asmeniui neperdavė už melą ir šmeižtą paniekos, sklindančios iš mano tautiečių lūpų. Ką gi, tai padariau aš – perdaviau.

2005 metais išleistoje knygoje SAVIVALDA: FILOSOFIJA, TEORIJA, PRAKTIKA jos autorius Rimantas Lazdynas rašo: „…demokratiją reikia nuolat ginti, nes, būdama savanoriška ir neprievartine pagal savo ideologiją, ji retai sugeba pasipriešinti jai priešiškoms ideologinėms jėgoms“. Deja, bet gynyba taip pat privalo būti agresyvi. Demokratijos ir Lietuvos, jos žmonių ir simbolių, jos didvyrių ir istorijos gynyba negali būti pūkuota ir švelni. Nors mano atveju V. Titovas sulaukė tik švelnių baltų miltų.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder