Diagnozė lietuviams: pilietinio mazochizmo sindromas

Diagnozė lietuviams: pilietinio mazochizmo sindromas

Šiandien pasaulyje minima pilietinio pasipriešinimo diena. Pirmieji atkurtos Lietuvos valstybės dešimtmečiai buvo bendruomenių eižėjimo, individualizacijos ir individų aršios konkurencijos metas.

 Pirmąjį dešimtmetį vietoje bendruomenių teliko organizuotų banditų „šeimos“. Antrąjį dešimtmetį „šeimas“ pakeitė politinės korumpuotos grupuotės. O kaip dabar? Ar dar liko šansų, jog Lietuvoje vėl atsigaus tikrasis, sveikasis, altruistiškasis piliečių bendruomeniškumas?

Vien tik „babkės“

Žinomas atlikėjas ir visuomenininkas Artūras Orlauskas, paklaustas, ar Lietuvoje vėl atsigaus bendruomeniškumas, atsakė esąs skeptikas:

„Bendruomeniškumo Lietuvoje nedaugėja. Yra daugiau deklaratyvus bendruomeniškumas, suvaidintas, kad jį vaidinantys įsisavintų pinigus. Viskas pagrįsta „šaibomis“, „babkėmis“ ir naivių žmonių entuziazmu.

Pavyzdžiui, akcija „Darom“. Naivūs entuziastai dykai atlieka tą darbą, kurį turėtų atlikti komunalinininkai.

Nemanau, kad mažės individualizmo ir daugės bendruomeniškumo, nes rūpi tik „babkės“, o žmogus - antrame plane. Mes rašome tik projektus ir ieškome tiems projektams finansavimo...

Pavyzdžiui, vaiko auklėjimo projektas. Nuo kada vaikas yra projektas? Koks bendruomeniškumas? Tas traukinys jau išvažiavo. Yra tik pinigai už bendruomeniškumo projektus ir naivuolių smegenų plovimas.“

O kaip Vakaruose? Juk matėme, kaip per potvynius olandai bendruomeniškai tampo smėlio maišus, tvirtina pylimus, kad vanduo iš kanalų neišsiveržtų į lygumas. Galų gale, žmonės bendruomeniškai aukoja pabėgeliams, saugo gamtą, rengia įvairias akcijas, organizuoja šventes? Nejaugi visi tie šokiai, bokalų kilnojimai bendrose užstalėse - tik bendruomeniškumo fikcija bei veidmainystė? Ar ne per sunku visą gyvenimą taip vaidinti? Gal tas bendruomeniškumas tikras?

Bet A.Orlauskas vis vien abejoja:

„Vakaruose tikro bendruomeniškumo taip pat nėra. Tai parodomasis veiksmas, kai vis vien kiekvienas galvoja tik apie save.

Lietuvoje dar blogiau. Pavyzdžiui, vaikų lavinimas Lietuvoje - įvairūs būreliai, ekskursijos turėtų būti valstybės finansuojamos besąlygiškai, tačiau taip nėra. Finansuojami projektai.

Lenkija visiems vaikams finansuoja dvi nemokamas ekskursijas per metus. Vaikai aplanko senovines pilis, muziejus ir auga savo Tėvynės patriotais. O ką darome mes? O mes rašome projektus. Ir kažkas iš jų gauna „babkes“.

Pavyzdžiui, projektas - vaikų ekskursija į prekybos centrą. Tai - „durnių laivas“, ir tėvai už tokią vaikų ekskursiją ne į muziejų, bet į parduotuvę dar turi primokėti po penkis eurus. Vaikai nelanko muziejų, parodų, teatrų. Kai aš savo vaiką nuvedžiau į Kauno zoologijos muziejų, visi žiūrėjo kaip į keistuolį. Tai iš kur gali rastis bendruomeniškumas, jei jis nuo vaikystės neugdomas?“

Liks tik iškaba

O gal ne taip baisu? Kad ir kaip būtų, jei kalendoriuje minima Pilietinio pasipriešinimo diena, tai toks pasipriešinimas, bent teoriškai, turėtų egzistuoti? Su jį atitinkamai apibrėžiančia formuluote?

„Ne, - atkirto A.Orlauskas, - Lietuvoje pilietinio pasipriešinimo būti negali. Prancūzijoje - gali. Prancūzai reikalavo, kad būtų sumažinti mokesčiai ir savo tikslą pasiekė. Mokesčiai buvo sumažinti.

O Lietuvoje - kelk mokesčių tarifus, kiek nori, valdžia skolinasi už 10 proc., nors galėtų už 3 proc., bet vis vien visi krykštauja ir taip skolinančią valdžią renka. Kažkoks Stokholmo sindromas.

Kažkoks pilietinis mazochizmas. O kam mazochizmas nepatinka - nusispjovė ir išvažiavo į Angliją. O dar sakoma, jog tai brandžios demokratijos, piliečių laisvo judėjimo pasirinkimas. Koks? Koks pasirinkimas, jei žmonių Lietuvoje jau mažai beliko.

Buvau Varėnoje, tai vidurdienį tik šešis žmones vaikščiojančius mieste sutikau. Skuode per dvi valandas nė vieno žmogaus miesto centre nepamačiau. Rokiškyje anksčiau buvo 16 tūkstančių gyventojų, o dabar turbūt tik 4 tūkstančiai realiai liko. Vilniuje sėdintys to nesupranta.

Nemanau, kad Lietuvoje likę daugiau nei du milijonai senųjų gyventojų. Tiesiog pernai į Lietuvą atvažiavo 40 tūkstančių imigrantų iš Ukrainos. Visas Alytus. Šiemet atvažiuos dar 40 tūkstančių, dar vienas Alytus. Iš Lietuvos liks tik iškaba.“

Odeta KAUNAITĖ

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder