[CITATA]
Šį taršos disbalansą sušvelninti gali tik medžiai, krūmai, veja, žolynai. Didžiausią valomąjį darbą atlieka didieji medžiai. Pavyzdžiui, senas lapuotis medis, kurio kamieno skersmuo apie 75 cm, per savo gyvenimą yra absorbavęs 3100 kg anglies junginių. Kitas palyginimas - vienas šimtametis bukas atlieka tokį valomąjį darbą, kurį atliktų apie 2 500 jaunų medelių su iki 1 metro skersmens laja.
"Todėl sodinkime medžius mieste, jie tikrai suteiks sveikatos Jums, o ypač Jūsų vaikams ir anūkams", - pataria Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas.
Dideli medžiai gyvenamojoje aplinkoje reikalingi dar ir tam, kad sumažintų saulės radiacijos poveikį, kurio intensyvumas tarp medžių būna gerokai mažesnis negu atviroje vietoje. Pagal E. Lachno duomenis, per tankią be properšų lapiją prasiskverbia apie 10 proc. mažiau saulės radiacijos nei atviroje vietovėje. Padarius medžių lapijos "stoge" 10 proc. properšą, saulės radiacija padidėja 6-10 proc.
O štai Klaipėdos savivaldybės politikų ir jų specialistų nuomonė kardinaliai priešinga. Skubos tvarka, prieš gyventojų valią, naikinami brandūs medžiai. Jau neliko nė vienos liepos Tiltų, Turgaus, J. Janonio, Minijos, Liepų gatvėse. Tuoj naikinimo buldozeris įsisuks ir į S. Šimkaus gatvę. Čia bus nupjautos 98 liepos. Toks pat likimas laukia ir kitose gatvėse augančių medžių.
Nedžiugina ir tai, jog vietoje sunaikintų liepų sodinamos ne vietinės, o atvežtinės, žemaūgės dekoratyvinės liepaitės smulkiais niūrios spalvos lapeliais.
Tokius veiksmus gal iš dalies ir būtų galima suprasti, jeigu išmetamų teršalų kiekis mažėtų. Deja, oficialūs duomenys rodo, jog Lietuvos didžiuosiuose miestuose kietųjų dalelių 2012-2014 metais padidėjo 19-20 proc. Vien tik transportas per metus į atmosferą išmeta apie 16 000 tonų teršalų. Didėjant automobilių skaičiui ir degalų sunaudojimui aplinkos tarša didėja. Tai kelia visų gyventojų, ypač iš didelių miestų, susirūpinimą, perspėja aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Tai kodėl Klaipėdos politikai, gerai žinodami brandžių medžių ekologinę reikšmę, vis dėl to juos naikina?
Oponentai atkerta, jog šiuos klausimus sprendžia atestuoti specialistai. Tačiau tie patys specialistai, 1991-1996 m. politikų įpareigoti, mieste augusius medžius padarė invalidais-dvišakiais ar trišakiais nupjautų šakų stulpais. Dabar panaši, o gal net baisesnė padėtis, nes didžioji dalis sužalotų medžių sugebėjo atauginti vešlių lajų šakas, todėl potencialiai gyventų dar 30-40 metų.
Teiginys, jog tokie medžiai audros metu gali užmušti žmogų yra paviršutiniškas. Žmogų gali mašina užmušti ir einantį šaligatviu. Yra tikimybė, jog gali įvykti gaisras ir AB "Klaipėdos nafta" arba būsimajame suskystintųjų gamtinių dujų terminale, tačiau šie objektai dėl tokios galimybės nelikviduojami. Taigi, minėtu argumentu, tarsi šiaudu, sunku pridengti neatsakingą sumanymą.
Jeigu šie pastebėjimai įžeidė garbius politikus, viešai atsiprašysiu po to, kai bus įrodyta, jog masiškas brandžių medžių likvidavimas bei jų atsodinimas atvežtinėmis nelygiavertėmis liepaitėmis nėra antiekologinis sumanymas.
Ir dar, kodėl staiga tokia neapykanta tradicinei liepai? Šis nuostabus medelis apdainuotas liaudies dainose. Be liepos neapsieinama ir tautosakoje, tai - kvapiausias miesto medis. Ji kaip motinėlė priglaudžia ateinantį, nuramina, pasiimdama jo depresiją, stresą ir dovanoja žiedelius, saldų medų. Įdomu ir tai, jog tik dabar mokslininkai ištyrė, kad liepa turi akiai nematomų savybių. Jei ąžuolai auga tuose taškuose, kur į žemę sugrįžta kosminė energija, ją sugeria ir skleidžia aplinkui, tai liepos - priešingai. Jos auga tose vietose, kur išsiveržia vidinė žemės energija ir ją sugėrusios, paskleidžia aplink. Tai - atsakymas, kodėl taip gera liepų paunksnėje.
Šie medžiai puikiai atlieka ekologines funkcijas. Lapai smulkiomis žiotelėmis ne tik sugeria anglies dvideginį ir išskiria gyvybei būtiną deguonį, bet ir garus oro drėgmei palaikyti, lakiąsias medžiagas aplinkos mikrobų kontrolei.
Žmogui, kurio svoris apie 60 kg, per metus reikia 182 kg deguonies. Tiek jo gali duoti fotosintezės procesas, vykstantis 10 kv. m medžių lapijos paviršiuje. Nedera pamiršti, kad medis vešliomis lajomis puikiai sulaiko apie 80 proc. ore esančių dulkių.
Gal tada geriau pasodinti gražius plastikinius medžius? Nereikės prižiūrėti ir lapų šalinti. Tik viena bėda - kai kas netektų darbo, nes, pasak Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto atstovų, Klaipėdoje nėra kur sodinti medžių. Ar ne todėl šie specialistai taip uoliai, kaip skėriai, naikina miesto žaliąjį rūbą?
Jeigu politikus tenkina toks atestuotų specialistų darbas, lieka tik paklausti, kodėl šie garbūs ponai taip nekenčia savo rinkėjų, kad nusprendė pabloginti ir taip jau užterštą gyvenamosios aplinkos orą, o iš pėsčiųjų atimti ir gaivų medžių pavėsį?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą