2021 m. sausio 16 d. 04:06 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Apsaugok, Viešpatie, Klaipėdos senamiestį nuo tokios valstybės apsaugos

(20)

Reklama

Atsiprašau visų, kurie savo gyvenimą pašventė istorijos saugojimui ir yra įsitikinę, kad visi tie pelėsiais ir kerpėm apaugę senamiesčių trobesiai liudys mūsų ateities kartoms tai, ką mes vadiname praeities atminimu. Šįkart būsiu nejautrus šiuo klausimu ir pasakysiu - neliudys. Nes valstybė juos taip saugoja, kad greitai beliks griuvėsių krūva. Todėl reikia kažką daryti.

Esu klaipėdietis ir, prisipažinsiu, dievinu Klaipėdos senamiestį. Aš jame klaidžioju rūkui dvelkiant virš grindinio ir žvelgdamas į senų pastatų raudonas plytas mėginu įsivaizduoti, kokios kadaise Klaipėdos legendos pro šalį praėjo. Man patinka visi tiek užkaboriai, apaugę vijokliais vasarą, pražydus gėlėms traukiantys įsimylėjėlius, kurie jas vienas kitam skina.

Aš žingsniuoju tais gatvių akmenimis ir žvelgiu į senų pastatų langus, per kuriuos mane stebi smalsios senamiesčio gyventojų akys. Kiek daug likimų čia jos matė. Kiek daug klaipėdiečių čia patyrė meilę Klaipėdai, laisvai kaip vėjas, beribei kaip Baltijos jūrai. 

Aš daugybę kartų svarsčiau, kad man reikėtų iškeliauti. Bet aš nemoku palikti šio miesto. Nes jį nuoširdžiai myliu. Ir jaučiuosi čia savas. Todėl vis dar esu čia. Ir tiesiog širdį spaudžia žvelgiant kaip tas mielas Klaipėdos senamiestis griūva. Tas senamiestis, kurį saugo valstybė.

Apsaugok, Viešpatie, mane nuo tokios valstybės apsaugos. 

Praėjusią vasarą Klaipėda regėjo, kaip vykstant rekonstrukcijos darbams senamiestyje griuvo bent pora namų, kurie yra įtraukti į valstybės kultūros vertybių registrą. O tai reiškia, kad tokiems objektams suteikiama ypatinga apsauga – nė plytos negalima pajudinti negavus leidimo.

Reklama

Kultūros paveldo departamento valdininkai užsimojo griovėjams šimtatūkstantinėmis baudomis. Tuo metu kai kurie rekonstruktoriai atkirto, kad visos tų namų plytos buvo išsaugotos (jie jas sudėliojo į krūvą ir pažadėjo atstatyti taip, kaip buvo), kitaip rekonstrukcijos vykdyti buvo neįmanoma, nes pastatas – tiesiog tragiškos būklės, griuvo viskas vos palietus. Ir žinote ką? Tikiu jais. Tie pastatai daugelį metų buvo saugomi valstybės. Ką tai reiškia? 

Štai pavyzdys – Naujojoje Uosto gatvėje stovintis 5 numeriu pažymėtas pastatas šiuo metu taip saugomas, kad jau apgaubtas žalia skraiste, neleidžiančia ant pravažiuojančių automobilių užkristi kokiai plytai. Vos buvo prabilta apie tai, kad pastatą reikėtų rekonstruoti, o kad nekeltų jis pavojaus eismui, gal net patraukti šiek tiek toliau nuo gatvės, veiksmas persikėlė į teismus.

Susipyko valstybės institucijos – Kultūros paveldo departamento sprendimą, kad turi būti išsaugota pastato vieta ir tūris, teismui apskundė miesto savivaldybės valdininkai. Jūs įsivaizduokite, kiek čia darbo – krūva teisininkų ir valdininkų ginčijasi, teisėjai, narplioja, o už šį vakarėlį mokame mes. Nors tie pinigai daug efektyviau būtų panaudoti rekonstrukcijai, kuri šiuo metu nevyksta. 

Nevyksta, nes restauruoti pastatą taip, kad būtų išsaugotas jo tūris ir vieta, yra sudėtinga ir neapsimoka, ir sunku pritaikyti tokį pastatą šių dienų reikmėms. Tai geriau turėsim griuvėsių krūvą, išlaidas advokatams ir jokio pastato. Nes taip valstybė saugo istorinius namus. 

Dar kartą atsiprašau visų istorijos mylėtojų. Bet aš esu prieš valstybės saugomų pastatų sąrašus ir kultūros registrą. Nes tai baigiasi tuo, kuo netrukus baigsis ir visam Klaipėdos senamiesčiui – griuvėsiais.

Jau geriau klajosiu senamiesčiu, kuriame žmonės toliau kuria istoriją atnaujintuose pastatuose, o ne tuo ištrupėjusiu ir saugomu valstybės.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Mantukas

2020-01-31   22:20

IP: 84.15.180.33

Turiu drauga gyvenanti Danijoje, Randers senamiestyje. Jam is palikuoniu atiteko namo dalis senamiescio sirdyje, ten kazkada pries 300 metu buvo vaistine. Danijoje istatymai turbut 100 kartu grieztesni nei Lietuvoje. Bet ten yra supratimas ir realybes vertinimas zmogaus akimis ir samprota. Viskas proto ribose. Mums iki to dar toli. Manau prireiks kokiu 15-20 metu, kol pasikeis zmones dirbantys Klaipedos kulturos pavelde. Mano draugelis nusprende padaryti kapitalini remonta. Jam buvo duotos instrukcijos ir taisykles. Bet niekas jam nieko nedraude, jis visus darbus organizavo savo lesomis. Pagrindiniai Randers savyvaldybes ir kulturos paveldo reikalavimai buvo tokie. Galima viska griauti ir net senas susidevejusiais medziagas (plytos, perdengimai, saramos, balkiai), bet su salyga, kad naujos plytos, perdengimai, saramos, balkiai bus pagaminti tokiu budu ir tokiomis technologijomis, kurios buvo naudojamos 300 metu. Ka tai reiskia? Reikejo ieskoti meistru kurie mokejo pagaminti perdengimo balki pagal 300 metu technologija, sukaustyti ji kaldintomis vinymis. Plytos gamintos ir degintos krosnyse. Taip, tai kainavo brangiai, bet niekas nereikalavo palikti senas sutrupejusias plytas su sunykusiu tinku. Visi supranta, kad tai nesaugu. Dabar paziurekite i Darzu gatves 14 nama, vaizdas tragiskas, savininkai gavo tokias baudas, kuriu jie nepakels, jie jau nuleido rankas ir pasidave ir jokiu statybu ten nebus. Kam is to nauda? Tiek vieni, tiek kiti kalti. Manau problema yra dialoge, visada reikia ieskoti sprendimo ir kompromiso. Kulturos paveldo zmones akli bestuburiai - dabar lai dziaugiasi ka gavo. Tai yra ju darbo vaisius. Geda.

C7

2020-01-31   13:49

IP: 88.119.136.4

Pritariu autoriui.
1) Sukurdami per didelius barjerus atbaidome investuotojus nuo semaniesčio;
2) Daugelis Europos miestų susiduria su šia problema ir ją išsprendžia. Niekas nesaugo VISKO - ir tūrių, ir medžiagų, visų bet kokiu laiku iki sovietmečio pastatytų pastatų. Įvardinkime svarbiausius, nejudinamus pastatus, o kitų ginkime tūrius. Aišku, kad niekas nenori dangoraižių senamiestyje, aišku ,kad nenorime beskonių stiklainių. Bet originalūs, skoningai suprojektuoti, į senamiesčio tūrius telpanys pastatai yra normalus dalykas - tai ko ir reikia Klaipėdai.

teisus tas jaunuolis

2020-01-31   13:47

IP: 86.100.56.12

bet Lietuvoj visada atsiras tokiu, kurie paistys kazkokias politikas, nesamones, pusbroliu balius, pusseseriu krikstynas - o senamiestis kaip buvo tragiskas, apleistas, apgriuves, pelketas...ir nezinia del kokios pelkes apmoketas - taip ir bus...ir geda....cia rusynas...GLUCHOTA

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Dar praėjusių metų rugsėjį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta iniciatyvai...

Saulius Budinas: Kam rūpi senjorai Klaipėdoje? nuotrauka, foto

Mokykloje, šeimoje ir Seime mus mokė sakyti tik tiesą ir nemeluoti! Kiti...

Ir Seimo pirmininkui A. Paulauskui turėtų būti suteiktas valstybės vadovo statusas nuotrauka, foto

Klaipėdietė Seimo narė Ligita Girskienė, dar praėjusių metų gruodžio 22 d., pasinaudojusi...

Ligita Girskienė „Senojo turgaus“ klausimą iškėlė visai Lietuvai nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus, susipažinęs su "Vakarų ekspreso" dienraščio savaitės...

Arvydas Vaitkus: "Turgaus negalima lyginti su prekybos centrais" nuotrauka, foto

Paskelbti „Klaipėdos miesto sporto apdovanojimai 2020“ nugalėtojai nuotrauka, foto

Sportas, Penktadienio vakarą Klaipėdos sporto bendruomenė sužinojo, kas tapo „Klaipėdos miesto sporto apdovanojimai...

Virš Baltijos jūros formuojasi ypatingas reiškinys nuotrauka, foto

Lietuva, Jei šiuo metu įsijungtumėte palydovinius vaizdus, pamatytumėte, kad virš mūsų Baltijos...

Ne vien druska kalta, kad žvėrys bėga į kelią nuotrauka, foto

Lietuva, Lietuvoje padažnėjus atvejų, kai tamsiuoju paros metu laukiniai gyvūnai iššoka...

Sausio 15-ąją – Kretingoje iškilmingai pradedami Jurgio Pabrėžos metai nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, 2021 m. sausio 15 d. Kretingoje įvyks mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...