Apie visokius vaizdinius prieš užmiegant ar sapnus Šiurpnaktyje

Na, nelimpa man tas Helovinas, nors tu ką. Kaip nelimpa visokios nepotemijos, naratyvai, diskursai. Skaitydama kokį tekstą turiu "bėgioti" į tarptautinių žodžių žodyną ieškoti - ką tai reiškia? Ir kaip nusiviliu, kai toji "nepotemija" viso labo giminystė, o jau iki kaulo įsiėdęs "naratyvas" - paprasčiausias pasakojimas.

Su tuo Helovinu kiek sudėtingiau. Tradicija trunka jau apie 2000 m. Helovinas - santrumpa iš "All Hallows Eve" - Visų šventųjų dienos išvakarės. Papročiai kilo Šiaurės Europoje, kai, užbaigę rudens darbus, spalio 31 d. keltai apsirengdavo žvėrių kailiais ir švęsdavo.

Apeigoms vadovaudavo keltų žyniai - druidai. Būdavo aukojami gyvuliai ir rengiamos atsargos atšiauriems žiemos mėnesiams. Druidai tikėjo, kad šiuo metų laiku gyvieji ir mirusieji yra arčiausiai vieni kitų.

Augdama, suprantama, apie jokius helovinus nieko nežinojau. Tėvai tįsdavosi į kapines degioti žvakučių. Gal ką nors ir aiškindavo, kodėl jas reikia žibinti, bet iš jų naratyvų nieko nesu įsiminusi. Užtat giliai į mano smegenėles yra nusėdę pasakojimai, girdėti jau grįžus iš kapinių ir susėdus vakarieniauti.

Viena lėkštelė su simboliniu kokiu blynu būdavo paliekama vėlėms. Man šiurpdavo oda, kai suaugusieji aptarinėdavo vėlių apsireiškimo ženklus: kaip iš ryto to simbolinio blyno lėkštelėje nerasdavo, apie visokius vaizdinius prieš užmiegant ar sapnus Šiurpnaktyje.

Tie pasakojimai įvarydavo tiek baimės, kad anuometiniai taip madingi butuose fikusai ir filodendrai, apšviesti gatvės lempučių šviesos, o kartais ir mėnesienos, pradėdavo atrodyti kaip apsilankiusios mūsų miegamajame vėlės. Budindavau tėvus jų pasižiūrėti.

Daugiau mano akivaizdoje ir ausigirdoje apie dvasių giminystę su gyvaisiais nebekalbėdavo niekas. Bet iki šiol Visi Šventieji ir Vėlinės man tebekelia pagarbią baimę.

Kai prasidėjo helovinų epocha, kažkodėl nė karto nesusigundžiau nukakti į kokią vakaronę baidyti mirties. Šiemet tai būtų ypač į temą. Bet turbūt irgi neisiu. Net jeigu kas ir ypatingai kviestų.

Man vis dėlto atrodo prasmingiau užsidegti žvakelę, į lėkštutę įdėti kad ir tą vaikystėje įsidėmėtą blyną ir pagalvoti apie tuos, kurie jau TEN. Jie jau TEN, o kiek man gero paliko ČIA - tėvų, mokytojų, dėstytojų, bendradarbių išmintis. Draugų ir draugių ištiestos rankos, pakištas petys, kai buvo sunku ar kankino abejonės. Kam man tas mirties ir dvasių baidymo Helovinas?

Tegul Šiurpnaktį kad ir sapnuose aplanko gyvenime buvę ir tebesantys man brangūs žmonės, kurie jau TEN...

Gražaus savaitgalio, koks jis būtų - darganotas ar saulėtas. Ir per pačią šlykščiausią darganą gali nutikti kažkas nuostabaus. Kad ir ant brangių žmonių kapų degiojant žvakeles.

Savo mintimis, pasiūlymais, džiaugsmais ir rūpesčiais galite pasidalinti tel.(846) 38 52 97 darbo dienomis 10-13 val. arba rašyti el. pašto adresu [email protected].