Štai vieną kartą (teisingiau – daugelį kartų) gaunu vaizdo siužetą apie česnaką, kuris, atseit, apsaugos nuo naujausio viruso. Tu tik valgyk iš ryto, neabejok ir būsi sveikas. Bėda yra ta, kad česnakas vienaip ar kitaip veikia mikrobus. Nesigilinsiu per daug, tik teigiu, jog virusai pernelyg maži, kad juos būtų galima išgaudyti tokiu tinklu. Gali pykti, gali būti nepatenkintas, tačiau kiekvienas žmogus žino tik tiek, kiek žino, moka tiek, kiek moka. Blogai tampa tuomet, kai jis peržengia savo sugebėjimų ar žinojimo ribas, t.y. klaidingus sprendimus.
Labai panašu, kad tai kartojasi ir kitose srityse. Štai kiek kartų teko girdėti apie populizmą. Išėjo politikas į areną ir pasakė: aš išspręsiu visas jūsų problemas. Gal ir iš tikro taip mano, gal ir įsitikinęs, kad tai įmanoma. Bet atėjo Šustauskas į Kauno mero postą, o miestui taip ir netapo geriau. O po to daug politikuojančių vis aiškina, kad jie neturi jokios ideologijos, jų stiprybė - greitas esminių problemų sprendimas.
Deja, nežinantiems reiktų pasakyti, kad ideologija yra visuomenės raidos krypties ir greičio suvokimas. Be supratimo einama, nueiti niekur neįmanoma, nebent patrypčioti vietoje.
Dar vienas rimtas dalykas. Noriu pabrėžti, kad yra ir neišsprendžiamų problemų. Sakykim, fizikoje viena iš jų yra amžinojo variklio galimybė. Kalbant apie visuomenės raidos suvokimą matyt tokia yra skurdo ir socialinės nelygybės problema. Tie, kas sako, jog tuoj pat pateiks sprendimą, dažniausiai klysta, nors mano kitaip.
Dar ryškiau aklumo principas galioja srityse, kuriose vyrauja vertinimai, kur nėra objektyvių kriterijų. Sakykim, mene. Kiekvienais metais renkama geriausia metų knyga. Gerai, jei remiamasi jos perkamumu, populiarumu. O jei gražiausia knyga, tai koks kriterijus? Dar sudėtingesnė situacija tapyboje, skulptūroje ir t.t. Vieniems vamzdis ant Neries kranto - šiuolaikinio meno kūrinys, kitiems - pinigų plovimo atvejis. O nuėjus į abstraktaus meno (tapybos) parodą klasikinio meno atstovui paskutiniai plaukai šiaušiasi – jie gi nemoka piešti.
Tęsiant turiu priminti vadinamuosius performansus. Nors jų lygiai yra labai skirtingi, nuo primityvaus savęs garbinimo iki aukšto meniškumo darinių, toli gražu ne visiems sveiko proto atstovams norisi juos finansuoti iš savo kišenės, t.y., iš biudžeto. Kai nėra grožio, neturėtų būti ir pinigų. Tiesa, čia randasi daug problemų, bet dabar ne apie tai.
Bent akies krašteliu pažvelgus į mediciną, tenka susirūpinti. Kaip sakoma, ten ir velnias gali ragus nusilaužti. Tik keletas pavyzdžių. Mūsų vaistinėse rasite ne vieną vaistą, ant kurio etiketės bus pažymėta, kad jis homeopatinis. Man pačiam teko nusipirkti tepalą, kuris turėjo mane išgydyti, buvo brangus ir visai neefektyvus. Gal mano organizmas blogas, bet peskaičiau keletą medikų publikuotų tyrimų ir radau tokias išvadas: „Dviejų prevencijos ir dviejų gydymo tyrimų sujungimas neparodė jokio homeopatinių vaistinių preparatų naudos, palyginti su placebu“ (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29630715).
Bet tai labai pelninga sritis. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pateikė informaciją, kad Lietuvoje šiuo metu registruota 110 homeopatinių preparatų. 2017 m. buvo parduota beveik milijonas (965 182) šių produktų pakuočių. Ir tai visai nerūpi nei Sveikatos ministerijai, nei Vaistų kontrolės tarnybai. Štai dar 2017 metais Europos Sąjungos šalių akademijų mokslo konsultacinė taryba EASAC – organizacija, atstovaujanti 29 Europos nacionalinėms ir tarptautinėms mokslo akademijoms (čia prisijungusi ir Lietuva) pareiškė, kad homeopatija yra nesąmonė bei įspėjo, kad „homeopatinių produktų reklamavimas ir vartojimas kelia reikšmingas grėsmes“ ( https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/laboratorija/europos-mokslininkai-smoge-homeopatams-ir-kitoms-medicinos-nesamonems-650-857126) .
Aišku, kad dideli pinigai gali daug, bet gal reikėtų branginti ir žmonių sveikatą? Čia vėl tenka grįžti prie pirmo pavyzdžio. Netikrų gydančiųjų pilni socialiniai tinklai. Aš visuomet įspėjų, kai galiu, kad jų autorius neturi žinių, kad negydytų. Blogas kulinarinis receptas gali priversti susivemti, blogas „gydymo“ metodas gali sugadinti sveikatą. Būkime atsargesni, net jei tie, kurie mato pasaulį kitaip, nei mes, stengiasi jį tobulinti.
O šventas naivume! (lot. sancta simplicitas!) sakoma apie naivų, patiklų žmogų. Taip sušuko čekų teologas ir kultūros veikėjas J. Husas (Jan Hus, 1369–1415), pamatęs senutę, metančią malkų į laužą, ant kurio jis buvo deginamas už reformacines „erezijas“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą