764: Tai, ką įsimylėjau iš karto

764: Tai, ką įsimylėjau iš karto

Mieli bičiuliai! Šiandien Klaipėda švenčia 764-ąjį gimtadienį. Aš nuoširdžiai tikiu, kad į ką susitelkiame - to daugėja. Kuomet pastebime mažus ir, regis, elementarius, savaime suprantamus dalykus, už kuriuos jaučiamės dėkingi, tų dalykų tampa akivaizdžiai daugiau. Kai susitelkiame į neigiamus dalykus - lygiai tas pats, jų tampa daugiau. Ką renkamės?

Kai esame dėkingi už tai, kad vaikštome, kvėpuojame, turime stogą virš galvos, kad turime už ką parduotuvėje pirkti ledus - esame pasirengę gauti daugiau.

Dažnai mes išreiškiame dėkingumą žmonėms, tačiau ar bent kartą susimąstėme, kad galime būti dėkingi ir miestui, kuriame gyvename?

Klaipėda pirmadienį švenčia savo gimtadienį. Tad už ką tu esi dėkinga/as miestui, kuriame gimei, mokesi, mylėjai?

Labai gerai pamenu tą ankstų rytą, kai prieš gerus 30 metų išlipau iš traukinio Vilnius-Klaipėda. Atvykau iš mažo provincijos miestelio, tuometinėmis mano akimis - į nepažįstamą didmiestį, į atvirų durų dieną konservatorijoje (dabr - KU Menų falultetas). Nes norėjau būti teatro režisiere…

Klaipėda mane pasitiko iki kaulų geliančia drėgna žvarba, kurią iki šiol atsimena kiekviena mano kūno ląstelė. Ryto šešėliai buvo baugūs, visai kitokie nei mano gimtojoje Utenoje. Tačiau laisvės nuojauta, tas jūros kvapas - jo buvo prisigėrusi kiekviena miesto gatvė, tas vėjas, kėlęs mano mėlynais taškučiais baltame fone margintos suknios padurkus, įsisukęs į plaukus ir apsukęs galvą - lyg būčiau gėrusi kažko svaigaus…

Tą vėją aš įsimylėjau iš karto. Ir man jo trūksta visur, kur tik tenka išvykti ilgesniam laikui. Trūksta to gaivaus oro, rytais, po audros atsiduodančio jūržolėmis, pajūrio akmenų drėgme, smėlyje įspaustų pėdų paslaptimi, vandens nugludintų spalvotų stikliukų spindesiu, vaiko pamirštu kastuvėliu, kurį priglobė ankstyvo laimikio išsiruošęs žvejas…

Man patinka gyventi Klaipėdoje. Patinka šio miesto lėtumas, patinka tuščios gatvės po triukšmingos šventės, patinka sėsti ant dviračio ir už kelių akimirkų atsidurti Danės paupyje, turėti savo gervuogių plantaciją vos už kelių kilometrų nuo namų, savo medžius, prie kurių galiu priglusti Skulptūrų parke, patinka turėti 6 kilometrų trasą miške prie Vasaros estrados, patinka balta katė su savo mažu baltu vaiku, gyvenanti mano namo kieme, kurią pakaitomis maitina kaimynai iš aplinkinių namų.

Patinka, kad Klaipėda turi paslaptį, kuri sunkiai įmenama čia negyvenantiems. Kartais ši paslaptis juos erzina, jie nori mūsų miestą aimirksniu perskaityti lyg lengvą bulvarinį skaitalą…O ne! Tos užsispyrusio iš kitos smėlio dėžės atkeliavusio vaiko pastangos mane linksmina:)

...Šiandien visi “triūbija” apie nepasikėlusį tiltą per Danę. Galbūt tai bėda, nesiginčiju.

Tačiau meilė juk yra truputį akla, tiesa? Jeigu mylime žmogų, jį priimame visokį - su jo mažais trūkumais, nes geri dalykai kompensuoja ne vietoje išmėtytas kojines…

Apsidairykime aplink: mūsų miestas labai gražus. Jis vertas mūsų besąlyginės meilės. Jis vertas, kad pakeltume šiukšlę ir tyliai, be kritikos, kad "kažkas kažko" nepadarė, išmestume…

Aš be galo dėkinga Klaipėdai, už tai, kad ji draugiškai priėmė mane, mergaitę iš provincijos. Aš dėkinga Klaipėdai, kad čia mylėjau ir myliu, kad čia gimė mano du nuostabūs vaikai.

Aš dėkinga savo miestui už laisvę, kad galiu čia būti tuo, ko noriu būti. Aš dėkinga šimtams, tūkstančiams šypsenų, kurios mane šildo kiekvieną dieną, dėkinga žmonėms, kurie mano gyvenimą Klaipėdoje daro gražų, jaukų, patogų…

Su 764-uoju gimtadieniu, mano mylimas mieste…

O štai meilę Klaipėdai išpažįsta mano mielas bičiulis Arnoldas Remeika-BOMBERIS. Žurnalistas, tinklaraštininkas, keliautojas, stebėtojas, šiuo metu dirbantis mados pramonėje. Ačiū, Arnoldai, už laiką ir išsakytus jausmus:)

"Kodėl man patinka Klaipėda? Per pastaruosius du dešimtmečius teko nemažai pakeliauti - nuo Niujorko iki Taškento, nuo Stambulo iki Miuncheno, gyventi Osle ir Londone, studijuoti Kaune, pagaliau apsistoti Vilniuje. Klaipėda neturi daug dalykų, kuriuos turi didesni miestai, tačiau ji turi ranka pasiekiamą gamtą, daug daug gamtos, kuri kituose miestuose - deja - jau yra prabangos dalykas. Klaipėda turi jūrą, kurios man trūksta Vilniuje. Klaipėda turi lėtą temptą ir ramybę, kurios nebepažįsta didesnių miestų gyventojai. Klaipėda yra jauki, kompaktiška. Čia namai, prisiminimai, tik Klaipėdai būdingas vėjas, pušų kvapas, fachverkiniai namai, nuo alaus gamyklos sklindantis apynių kvapas. Ypač pasiilgstu Klaipėdos vasarą, nes šiuo sezonu ji - puiki. Jeigu turėčiau galimybę devynis mėnesius dirbti ir gyventi kitur, o vasarai grįžti į Klaipėdą, būtent taip ir pasielgčiau. Gal kada taip ir bus.

Arnoldas Remeika.

Man patinka Pilies jachtų uostas, nes ten suprantu, kaip metmas bėgant pasikeitė miestas - nuo uždaros gamyklos teritorijos iki laisvo, atviro uostamiesčio landšafto. Būtent su geriausia drauge leisdavome vakarus, žiūrėdami į piliakalnį ir aptarinėdami dienos naujienas. Būtent ten ir dabar man atvykus į Klaipėdą skubame su kava ir pica.

Dar dviračiu takas Vasaros estrada-Giruliai. Nes juos daug metų važiuodavau prie jūros, vienas, su garsia muzika ausinuke, greitas ir laisvas - taip kaip mėgstu. Tik gaila, kad kiti didmiesčiai tokių puikių takų turi nedaug.

Už ką gali padėkoti gimtajam miestui? Už vaikystę Sportininkų gatvėje, šalia miesto parko ir stadiono. Už paauglystę nebaigtose miegamųjų rajonų statybose. Už studijas geriausiame Lietuvoje LCC tarptautiniame universitete. Už pirmąjį darbą dienraščio "Klaipėda" redakcijoje. Už sutiktus žmones, ištikimus draugus, brangų laiką kartu. Už startą tolesniam gyvenimui. Ir už aiškų suvokimą, kad visada galiu grįžti. Net ir visam...".

Vaida Žvikienė, UAB “Mano būstas” Klaipėdos regiono vadovė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė.

Vaida Žvikienė.

Klaipėda – miestas, kuris negali man patikti arba nepatikti. Tai yra mano vienintelis ir mylimiausias miestas! Čia aš gimiau, čia aš užaugau, čia kūriau savo gyvenimą, čia sutikau begalę puikių žmonių, čia ir toliau auginu savo svajones. Tai miestas, į kurį įvažiavus iš pasibuvimo svetur, visada įkvepiu to nepakartojamo pojūčio – Klaipėda, namai – kaip čia gera! Čia viskas kitaip: oras kitas, žmonės kitokie nei visur, čia kaip vilniečiai sako, net eismas lėtesnis ir žmonės lyg niekur neskuba. Aš visada jiems pritariu, - kad pas mus tikrai kitaip! Net oficialiuose susitikimuose mes esame laisvesni nei kiti! Bet tame tik žavesys – Klaipėdos ir klaipėdiečių, - visi visada nori čia sugrįžti!

Esu dėkinga savo miestui už tą nepakartojamą aurą ir nerealius pojūčius, kuriuos pajaučia ne tik klaipėdiečiai! Jūros vėjas, plaukiantys laivai, jachtų prieplaukos, džiazuojantys ir atsipūtę žmonės, senamiesčio dvasia ir aibė kitų, mažų, bet stebuklus mūsų pojūčiuose kuriančių dalykų. Labiausiai dėkinga už tas pakrantes.. kai žiūrint į beribius tolius, paukščius raižančius mėlyną dangų, į nepakartojamus saulėlydžius siela atsigauna iki pat pat gelmių, kai jų dėka galiu pakilti virš kasdienybės, išgirsti save ir išskleidus sielos sparnus skristi tolyn..

Ji nuostabi...

Valdas Pryšmantas - plunksnos bičiulis ir kolega, žurnalistas, dirbęs diebraštyje "Vakarų ekspresas" ir www.tiesa.com. Ir šiap žavus žmogus:)

Valdas Pryšmantas.

Kodėl man patinka gyventi Klaipėdoje? Aš daug kartų uždaviau sau šį klausimą, bet niekada nebandžiau įvardyti tikslaus atsakymo, apibrėžimo - kodėl? Priežasčių galima rasti kasdien, jos kartojasi, kartais atrandu naujų. Galbūt tie maži atradimai ir yra tikrasis atsakymas. Aišku, tikras išskirtinumas, kai Klaipėdą lygini su kitaos miestais, tai yra jūra ir vėjas visur. Ir žmonės mažiau skubantys, o tai sukuria atsipalaidavimo iliuziją, nors Klaipėdoje žmonės dirba ne mažiau nei kitur, ir ne mažiau kokybiškai.

Klaipėdos senamiestis yra ta vieta, kurioje visada smagu būti, Smiltynės ir kiti pajūrio miškai, per kuriuos veda dviračių takai yra tos vietos man, kuriose aš be didelių ar be jokių pastangų atsipalaiduoju. Klaipėda yra žalias miestas. Ir ta žalia man labai patinka.

Klaipėdai esu dėkingas už PROGĄ. Ja pasinaidojęs gavau dar daugiau galimybių, sutikau lemtingus žmones, supratau, ką aš moku ir galiu su malonumu dirbti. Su malonumu!

P.S. Beje, aš gimiau ir augau ne Klaipėdoje, atvažiavau čia prieš 15 metų. Kadaise, pamatęs Klaipėdą, pasakiau - aš čia gyvensiu. Tada irgi nežinojau, kodėl…

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder