2020 m. gruodžio 4 d. 02:04 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Žemaitija ir žydų bendruomenė

(4)

2014-10-05, 18:27

Bro­nis­lo­vas POCIUS, "Plungės žinios"

Žemaitija ir žydų bendruomenė nuotrauka, foto

Rietavo žydų bendruomenės kasdienybė prieš Antrąjį pasaulinį karą

Reklama

La­bai di­de­lis skir­tu­mas Že­mai­ti­jo­je bu­vo tarp kai­mo ir mies­to ar mies­te­lio gy­ven­to­jų. Tai lė­mė et­no­de­mog­ra­fi­nė mies­te­lių pa­dė­tis. 1846 m. ap­skri­ties mies­te Tel­šiuo­se iš 4371 gy­ven­to­jo 2908 bu­vo žy­dai. Be­veik toks pat pro­cen­tas žy­dų gy­ve­no Plun­gė­je ir ki­tuo­se Že­mai­ti­jos mies­tuo­se. Ta­čiau da­lis žy­dų gy­ve­no ir kai­muo­se, nors ca­ro val­džia įvai­riais bū­dais sten­gė­si su­va­ry­ti juos į mies­te­lius. Is­to­ri­jos ty­ri­nė­to­jas Ig­nas Bu­šins­kis ra­šė: „Mies­tai ir mies­te­liai di­des­ne da­li­mi yra ap­gy­ven­din­ti žy­dų ir jie su re­to­mis iš­im­ti­mis sa­vo ran­ko­se lai­ko vi­są pre­ky­bą ir ama­tus. Tik Tau­ra­gė­je yra vo­kie­čių pir­kliai, ku­rie iš­im­ti­nai pre­kiau­ja ja­vais. Nuo se­nų lai­kų vi­sa smul­ki pre­ky­ba ir pa­lū­ki­nin­ka­vi­mas bu­vo žy­dų ran­ko­se. Kaip ga­būs fi­nan­si­nin­kai jie daž­nai pa­dė­da­vo Lie­tu­vos mag­na­tams.“ I. Bu­šins­kis pa­ste­bė­jo, kad mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se gy­ve­nan­tys žy­dai bu­vo la­biau pa­si­tu­rin­tys nei tie, ku­rie gy­ve­no kai­muo­se. Dau­gu­ma žy­dų sun­kiai ver­tė­si sa­vo už­da­ra­me pa­sau­ly­je.

Iki XVIII a. pa­bai­gos žy­dų ben­druo­me­nė Že­mai­ti­jo­je gy­ve­no ga­na izo­liuo­tai nuo vie­ti­nių žmo­nių. Ji bu­vo tar­tum vals­ty­bė vals­ty­bė­je ar­ba tau­ta tau­to­je. Žy­dai bu­vo su­ta­pę su kraš­tu, bet ne su jo vi­suo­me­ne, ku­ri į juos žiū­rė­jo su pa­nie­ka kaip į nu­kan­ki­nu­sią Kris­tų tau­tą, ra­šė My­ko­las Bir­žiš­ka.

Vis dėl­to ir žy­dų po­žiū­ris į vie­ti­nius ne­žy­dus taip pat bu­vo pa­žy­mė­tas pa­slėp­tos pa­nie­kos žen­klu. Žy­dai tu­rė­jo že­min­tis ir pa­tai­kau­ti ba­jo­rams, bet kar­tu pa­si­nau­do­da­vo jų sil­pny­bė­mis.

Že­mai­ti­jos žy­dų pa­dė­tis vi­suo­me­nė­je pri­klau­sė ir nuo eko­no­mi­nių san­ty­kių rai­dos. Tie san­ty­kiai pa­blo­gė­jo 1858–1864 m., kai vi­sa ka­ta­li­kiš­ka kraš­to vi­suo­me­nė pa­ki­lo į Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus blai­vy­bės są­jū­dį, ku­ris ne­iš­ven­gia­mai kir­to­si su žy­dų smuk­li­nin­kų ir deg­ti­nės at­pir­kė­jų in­te­re­sais. Žy­dų Že­mai­ti­jo­je gy­ve­ni­mo cen­tru ta­po mies­te­liai, nes XVIII a. pra­džio­je jiems bu­vo pa­nai­kin­ti ap­ri­bo­ji­mai juo­se kur­tis – taip ti­kė­ta­si at­gai­vin­ti ka­rų ir ma­ro nu­siaub­tą kraš­tą. Ru­sų val­džia žy­dų at­žvil­giu lai­kė­si po­li­ti­kos, ku­ri siau­ri­no jų ben­druo­me­nės tei­ses, ku­rias jie bu­vo įgi­ję Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės lai­kais, to­dėl vis dau­giau žy­dų XIX a. pa­bai­go­je įsi­trau­kė į an­ti­ca­ri­nį ju­dė­ji­mą. 1897 m. gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je gy­ve­no maž­daug 260 000 žy­dų, jie su­da­rė 13 proc. vi­sų gy­ven­to­jų.

Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro pra­džio­je 100 000 žy­dų bu­vo iš­va­ry­ti iš Lie­tu­vos be­si­trau­kian­čios ca­ro ka­riuo­me­nės, to­dėl jau pa­gal 1923 m. gy­ven­to­jų su­ra­šy­mą mū­sų ša­ly­je be Vil­niaus kraš­to gy­ve­no 157 000 žy­dų, dau­giau nei 7 proc. vi­sų gy­ven­to­jų.

Reklama

Buvęs Plungės žydų gyvenamasis namas. Dabar – kultūros centro ir vaistinės kiemas.

Tel­šiuo­se, Kel­mė­je vei­kė svar­bios žy­dų re­li­gi­nės mo­kyk­los, Kė­dai­niuo­se – re­li­gi­nių raš­tų spaus­tu­vė. Šiau­liai gar­sė­jo di­džiau­siu Ru­si­jos im­pe­ri­jo­je Ch. Fren­ke­lio odos fab­ri­ku ir jo fi­lia­lais.

32 proc. mies­tų ir mies­te­lių gy­ven­to­jų tvir­ti­no esą žy­dų tau­ty­bės. Tur­tin­ges­ni žy­dai bū­da­vo įsi­kū­rę pa­čia­me cen­tre, ap­link tur­gaus aikš­tę, o var­guo­me­nė spau­dė­si ato­kio­se gat­ve­lė­se. Tai­gi žy­dai bu­vo di­de­lė Že­mai­ti­jos ir Lie­tu­vos mies­te­lių gy­ven­to­jų gru­pė, ku­ri ver­tė­si smul­ki­ą­ja pre­ky­ba, ama­tais, sko­lin­da­vo pi­ni­gus. Jie sko­lin­da­vo di­de­les su­mas ir ne­im­da­vo sko­los raš­te­lio iš pa­ti­ki­miau­sių žmo­nių. Ge­riems ver­slo ir kar­tu as­me­ni­nio prie­rai­šu­mo san­ty­kiams api­bū­din­ti bu­vo po­sa­kis: „Kiek­vie­nas lie­tu­vis tu­ri sa­vo žy­dą, o kiek­vie­nas žy­das tu­ri sa­vo lie­tu­vį.“ Pas sa­vo žy­dą ei­da­vo ne tik ap­si­pirk­ti, sko­lin­tis, pa­si­tar­ti, bet pas jį ap­si­sto­da­vo ir į tur­gų ar į baž­ny­čią at­va­žia­vęs kai­mie­tis. Pre­kių žy­dai duo­da­vo bar­gon – sko­lon, tai yra pre­kę gau­ni da­bar, o už­mo­kė­ti ga­li vė­liau, mė­ne­sio pa­bai­go­je. Už­del­sus prie­mo­kos ne­rei­ka­lau­da­vo. Grą­ži­ni­mo ga­ran­ti­ja bu­vo sko­li­nin­ko as­me­ny­bė. Par­duo­tu­vė­se ga­lė­jo de­rė­tis, nes kai­nos bu­vo už­kel­tos.

Pre­ky­ba baig­da­vo­si penk­ta­die­nio po­pie­tę ir iki sek­ma­die­nio vi­siš­kai ap­mir­da­vo, nes žy­dai švęs­da­vo ša­bą, ku­ris pra­si­de­da penk­ta­die­nį sau­lei nu­si­lei­dus ir tę­sia­si iki šeš­ta­die­nio sau­lei nu­si­lei­dus. Žy­dės mo­te­rys prieš ša­bą už­deg­da­vo žva­kę, su­kal­bė­da­vo pa­dė­kos mal­dą, o žy­dai vy­rai iš­ei­da­vo į trum­pas pa­mal­das si­na­go­go­je.

Reklama

Žydų amatininkų šepečių dirbtuvė 1938 m.

Ša­bo die­ną bū­da­vo drau­džia­ma ra­šy­ti, šei­mi­nin­kau­ti, pre­kiau­ti, bet pri­va­lu bu­vo pa­si­puoš­ti, gar­džiau pa­val­gy­ti, pa­bū­ti šei­mo­je, tai yra iš­skir­ti tą die­ną iš ki­tų. Vi­sas mais­tas tu­rė­jo bū­ti su­ruoš­tas penk­ta­die­nį, o ka­dan­gi per šven­tę bu­vo drau­džia­ma deg­ti ug­nį ir ga­min­ti, tai pa­ga­min­tas spe­cia­lus mė­sos, bul­vių, pu­pe­lių troš­ki­nys per nak­tį bu­vo lai­ko­mas įšil­dy­to­je kros­ny­je. Ša­bui na­mų šei­mi­nin­kė ke­pė cha­lą – py­nu­tę, ku­rią ga­lė­jo pa­si­da­ly­ti ne­pjaus­tant. Per ša­bą bu­vo drau­džia­ma net lies­ti pi­ni­gus, tvar­ky­ti są­skai­tas. Lie­tu­viš­kas mo­kyk­las lan­kan­tys žy­dų vai­kai šeš­ta­die­nį tik at­sa­ki­nė­da­vo, bet ne­ra­šy­da­vo. Jei­gu rei­kė­da­vo gel­bė­ti žmo­gui gy­vy­bę per ša­bo šven­tę, tai ga­lė­jo ne­pai­sy­ti drau­di­mo gy­dy­to­jas žy­das. Plun­gė­je ir ki­tuo­se mies­tuo­se žy­dai tu­rė­jo dar­žus, ku­riuos ša­bo me­tu ap­dirb­da­vo sam­dy­ti žmo­nės.

Dau­ge­lis gy­dy­to­jų ir ad­vo­ka­tų bu­vo žy­dai, bet į vals­ty­bi­nes įstai­gas žy­dų su re­to­mis iš­im­ti­mis ne­pri­im­da­vo.

Po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro žy­dai daug pri­si­dė­jo gai­vi­nant mū­sų ša­lies pre­ky­bą ir pra­mo­nę, or­ga­ni­zuo­jant eks­por­tą ir im­por­tą, in­ves­ta­vo gau­sią iš gi­mi­nių ir už­sie­nio or­ga­ni­za­ci­jų gau­tą pa­ra­mą. Pa­ly­gin­ti su ki­to­mis Eu­ro­pos ša­lių žy­dų ben­druo­me­nė­mis, Lie­tu­vos žy­dai bu­vo ne­tur­tin­gi, nes dau­ge­lis pra­gy­ven­da­vo tik už­jū­rio gi­mi­nai­čių šel­pia­mi. Štai ke­li žy­dų in­dė­lio pa­vyz­džiai: bro­lių Il­gov­skių fir­ma pa­sta­tė Kau­no is­to­ri­jos ir M. K. Čiur­lio­nio mu­zie­jus, Pa­ne­mu­nės til­tą Kau­ne, Me­di­ci­nos fa­kul­te­to rū­mus, Aly­taus til­tą, Kur­šė­nų cuk­raus fab­ri­ką, M. Ro­zen­bliu­mas su­pro­jek­ta­vo Kau­no spor­to ha­lę. Lie­tu­vos žy­dai įstei­gė ko­ji­nių fab­ri­kus „Sil­va“ ir „Ko­ton“, mui­lo fab­ri­ką „Lie­tu­vos mui­las – „Žu­ve­lė“, alaus da­ryk­lą (da­bar – „Ra­gu­tis“). Iš ben­dro žy­dų ir lie­tu­vių ka­pi­ta­lo bu­vo įkur­tos gu­mos dir­bi­nių įmo­nės „In­ka­ras“, „Gu­ma“, drau­di­mo ben­dro­vė „Lie­tu­vos Loi­das“.

1939 m. žy­dai su­da­rė tik penk­ta­da­lį me­di­kų ir ket­vir­ta­da­lį ad­vo­ka­tų skai­čiaus, ku­ris bu­vo ke­lis kar­tus ma­žes­nis ne­gu 1923 m. 1930–1940 m. Lie­tu­vos vy­riau­sy­bė ėmė in­ten­sy­viai rem­ti lie­tu­vių ver­slą, to­dėl žy­dai ne­be­ga­lė­jo gau­ti vals­ty­bi­nių ban­kų pa­sko­lų. Mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se kas­met už­si­da­rė po ke­lias žy­dų par­duo­tu­ves, nes jas nu­kon­ku­ruo­da­vo lie­tu­viai, ku­rių par­duo­tu­vių 1923–1930 m. be­veik ne­bu­vo. Vals­ty­bė da­ly­va­vo ku­riant di­de­les ko­o­pe­ra­ti­nin­kų są­jun­gas „Pie­no cen­tras“, „Mais­tas“, „Lie­tū­kis“ ir tei­kė joms mo­kes­čių, mui­tų leng­va­tas. Į šias ben­dro­ves, kaip ir į vals­ty­bi­nes įstai­gas, žy­dai pa­pras­tai ne­bū­da­vo pri­ima­mi.

Reklama

Plungės žydų bendruomenės pirtis 1937-aisiais. Dabar šioje vietoje yra bankas „Swedbank“.

1935–1940 m. sau­gu­mo po­li­ci­jos die­ny­nuo­se jau ran­da­ma daug pra­ne­ši­mų apie iš­puo­lius prieš žy­dus. Šie die­ny­nai bu­vo slap­ti, spau­dos cen­zū­ra to­kių pra­ne­ši­mų skelb­ti ne­lei­do. Sau­gu­mo po­li­ci­ja re­gist­ra­vo šiuos fak­tus kaip nu­si­žen­gi­mus, tai­gi vals­ty­bė to­kiems veiks­mams ne­pri­ta­rė. To­kių iš­si­šo­ki­mų bu­vo ir Že­mai­ti­jo­je – Kre­tin­go­je, Ma­žei­kiuo­se, Yla­kiuo­se, Liep­lau­kė­je, Luo­kė­je, Tel­šių ap­skri­ties Šau­ke­lių kai­me ir t. t.

Per iš­puo­lius prieš žy­dus bu­vo dau­žo­mi si­na­go­gų, par­duo­tu­vių, pri­va­čių na­mų lan­gai, te­plio­ja­mos žy­dų par­duo­tu­vių iš­ka­bos, pla­ti­na­mi an­ti­se­mi­ti­niai at­si­šau­ki­mai, ke­lia­mos riau­šės. 1935-ųjų pa­bai­go­je ir 1936-ųjų pra­džio­je Tel­šiuo­se, Var­niuo­se, Rie­ta­ve lie­tu­vių vai­kams ne­pa­rė­jus lai­ku į na­mus bu­vo pa­skleis­ti gan­dai, kad žy­dai juos pa­gro­bė ri­tu­a­li­niams tiks­lams. Bu­vo pra­dė­ta muš­ti žy­dus, dau­žy­ti jų na­mų lan­gus. Vien Tel­šių ka­ro ko­men­dan­tas 1935-ųjų spa­lio mė­ne­sį nu­bau­dė aš­tuo­nio­li­ka to­kių triukš­ma­da­rių. Vi­sur vai­kai at­si­ra­do svei­ki, nie­kie­no ne­nu­skriaus­ti. De­ja, lie­tu­vių vi­suo­me­nės ir kul­tū­ros vei­kė­jai ne­ra­do rei­ka­lo sto­ti prieš kai ku­rių žmo­nių tam­su­mą.

Rietavo gatvė Plungėje. 1939 m.

Lie­tu­vos val­džia bu­vo su­in­te­re­suo­ta, kad kuo dau­giau žy­dų emig­ruo­tų. Al­fon­so Ei­din­to ir J. Leš­čins­kio duo­me­ni­mis, žy­dai su­da­rė maž­daug 20 proc. Lie­tu­vos emig­ran­tų – apie 20 000 žmo­nių. 1935 m. iš­vy­ko 1418 žy­dų, o 1939 m. – jau tik 439. Dau­giau­sia vy­ko į Pie­tų Af­ri­ką ir Pa­les­ti­ną – ati­tin­ka­mai 4860 ir 3541.

Reklama

Iš vi­so 1920–1940 m. į Pa­les­ti­ną iš­vy­ko 5000, o į Pie­tų Af­ri­ką – 7000 Lie­tu­vos žy­dų. A. Ei­din­to nuo­mo­ne, žy­dų emig­ra­ci­ją ska­ti­no eko­no­mi­nės, tau­ti­nės prie­žas­tys, o nuo 1933 m. – ir Hit­le­rio įsi­ga­lė­ji­mas Vo­kie­ti­jo­je. Bet žy­dų skai­čius li­ko 153 000–160 000 – maž­daug ne­pa­ki­tęs.

Kai ku­rie Lie­tu­vos laik­raš­čiai prie­kaiš­ta­vo žy­dams, kad jie iš­si­ve­ža mū­sų ša­ly­je su­kaup­tus pi­ni­gus. Tik bu­vo pa­mirš­ta, kad ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo žy­dai pa­lie­ka Lie­tu­vą, kad pi­ni­gai bu­vo už­dirb­ti sa­vo dar­bu, kad gi­mi­nės iš už­sie­nio siun­tė de­šim­tis mi­li­jo­nų do­le­rių, ku­riuos in­ves­ta­vo į mū­sų ša­lies eko­no­mi­ką. Tel­šiuo­se prieš Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą bu­vo 8000 gy­ven­to­jų, o žy­dų – 2500–3000. Čia mo­kė­si re­li­gin­gų žy­dų mer­gai­tės iš vi­sos Že­mai­ti­jos, o ra­bi­nų duk­ros iš vi­sos Lie­tu­vos.

Vi­sos žy­dų gim­na­zi­jos ir pro­gim­na­zi­jos bu­vo pri­va­čios. Lie­tu­vo­je be Klai­pė­dos kraš­to bu­vo 14 žy­dų gim­na­zi­jų ir 4 pro­gim­na­zi­jos, ku­rio­se mo­kė­si 3331 mo­ki­nys. Lie­tu­vių gim­na­zi­jo­se ir pro­gim­na­zi­jo­se moks­lei­vių bu­vo 14 446, o gim­na­zi­jų bu­vo 41, pro­gim­na­zi­jų – 23. Žy­dų mo­kyk­loms la­bai daug pa­dė­jo už­sie­nio žy­dų or­ga­ni­za­ci­jos. 1938–1939 m. lie­tu­vių pra­džios mo­kyk­lo­se mo­kė­si 2000 žy­dų vai­kų, o 1939–1940 m. lie­tu­viš­ko­se vi­du­ri­nė­se mo­kyk­lo­se (įskai­tant Vil­nių ir Vil­niaus kraš­tą) mo­kė­si ir sie­kė gim­na­zi­nio iš­si­la­vi­ni­mo 6000 moks­lei­vių žy­dų. Vi­sos trys mo­kyk­lų sis­te­mos tu­rė­jo mo­ky­to­jų ren­gi­mo kur­sus. 1933 m. pra­dė­jo veik­ti pri­va­ti žy­dų mo­kyk­la, ku­rio­je vi­si da­ly­kai bu­vo dės­to­mi lie­tu­viš­kai.

Žymos: lietuvos žydai

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Eli

2017-04-19   16:14

IP: 88.118.212.13

Tipo buvo protingi ? :D kupi- pradai
Daug proto nereikia :D

to ist

2014-10-06   19:44

IP: 84.15.185.203

kursiai XIXa. vokieciu ismislas,rusams irgi labai tiko.

ist

2014-10-05   20:03

IP: 86.100.165.163

Plungė, Kretinga, Rietavas ne Žemaitija tai kuršių žemių dalis Ceklis.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

Palanga kalėdiniu laikotarpiu taps pasakų miestu nuotrauka, foto

Artėjant gražiausioms metų šventėms miestai ir miesteliai pasidabina įvairiausiomis dekoracijomis, tūkstančiais lempučių,...

Palanga, lapkričio 18 d. (ELTA). Buvusios Seimo poilsinės „Viešnagė“ teritorijoje Palangoje pradedama...

Į poilsio namus Palangoje investuoja 15 mln. eurų: išsaugos ir išplės pušyną nuotrauka, foto

Aplinkos apsaugos departamentas, tęsdamas akciją „Lašiša 2020“, primena, kad nuo spalio 16...

Nuo rytojaus draudžiama limituota lašišų ir šlakių žvejyba nuotrauka, foto

Kretingos rajono savivaldybės administracija pradeda projektą, kurį įgyvendinus bus modernizuota maždaug 40...

Kretingoje bus atnaujinta apie 40 proc. gatvių šviestuvų nuotrauka, foto

Pusė tūkstančio klaipėdiečių gaus papildomą išmoką nuotrauka, foto

Klaipėda, Gera žinia klaipėdiečiams, gaunantiems socialinę pašalpą, - kartu su įprasta išmoka šį...

Kančių keliai nuotrauka, foto

Nuomonės, Ponia Konstancija, kurios dantys, kaip liaudyje sakoma, apmauti, skausmą malšino vaistais. Kai...

Šventėms gavo pluoštą baudų nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdiečiai pastebi, kad paskutiniu metu daugiabučių kiemuose padaugėjo pareigūnų, kurie baudžia neleistinose...

"Neptūno" treneris: "Koronavirusu jau persirgo pusė komandos" nuotrauka, foto

Sportas, "Pagaliau jau savaitę laiko treniruojasi vienuolika mūsų žaidėjų. Jau galime rengti visavertes...

Nuomonės, Paskelbta prieš 4 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 6 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...