Todėl politikai ir teisėsaugininkai vis bando ne tik konstatuoti esamą padėtį, bet ir siūlyti įvairias priemones korupcijai pažaboti.
Penktadienį uostamiestyje vykusioje Seimo narių parlamentinės grupės "Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos" inicijuotoje diskusijoje kalbėta apie neskaidrius sandorius viešųjų pirkimų srityje.
Informuota, kad kasmet mūsų valstybėje viešiesiems pirkimams išleidžiama net apie 10 mlrd. litų, o 1 mlrd. lieka "šešėlyje".
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos viršininkas Leonas Keniausis savo pranešime teigė, kad prie korupcijos suklestėjimo viešųjų pirkimų srityje dalinai prisidėjo ir patys politikai.
"Iki 2003 metų Baudžiamajame kodekse buvo numatyta asmenims taikoma bausmė iki 2 metų kalėjimo, jei nustatytas pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus. Bet tokia sankcija panaikinta, taikoma tik administracinė atsakomybė. Tad pažeidimai viešuosiuose pirkimuose yra traktuojami menkesni nei kontrabanda, prekyba ginklais, narkotikai? Tai mažesnė problema? Nemanau", - sakė jis.
Pareigūnus stulbina tai, kad kyšininkai yra baudžiami neadekvačiai ir baudos visiškai nepriklauso nuo viešojo pirkimo mastų, sumų. Jei pažeidėjas nėra buvęs baustas, jam taikoma piniginė sankcija nuo 500 iki 2,5 tūkst. litų, jei yra turėjęs reikalų su teisėsauga - nuo 2,5 iki 5 tūkst. litų. Esą tokios priemonės absoliučiai neatgraso nuo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
O korupciniai modeliai yra seniai žinomi, tačiau kaltę įrodyti yra labai sudėtinga.
Pavyzdžiui, rengiant viešojo pirkimo konkurso taisykles jos padaromos tokios, kad reikalavimus atitiktų tik proteguojama įmonė. Taip pat yra nutekinama informacija apie reikalavimus. Kitas dalykas - neretai nebūna aiškių kriterijų, pagal kuriuos įmonė paskelbiama laimėtoja.
"Vietoje to, kad į namą patektume per duris, mes turime brautis per kaminą. Nesuprantama, kodėl dingo iš Baudžiamojo kodekso privatizavimo taisyklių pažeidimas. Gal jau nebėra ką privatizuoti, ar liko tik didžiausi kąsniai: oro uostai, naftos įmonės?" - svarstė L. Keniausis.
Jis pateikė ir Kinijos pavyzdį, kuriuo sekti nesiūlė, tačiau jis iškalbingas.
"Lietuvos prokurorų delegacija lankėsi minėtoje valstybėje. Kai paklausėme, kaip kovojama su korupcija, mums atvertė laikraštį ir parodė straipsnį, kuriame buvo parašyta, kad sušaudyti du kyšį ėmę pareigūnai. Štai, iš kur tas Kinijos fenomenas", - sakė STT atstovas.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad savivaldybių administracijose būtent labiausiai ir klesti kyšininkavimas viešųjų pirkimų srityje. Kitos rizikos grupės - statybų leidimų išdavimas, žemėtvarka, privatizavimas, priėmimas į darbą.
"Žinome atvejų, yra iškeltos bylos, kai viešojo pirkimo sąlygose buvo įrašyta būtina sąlyga, kad dalyvis turėtų ne mažesnę kaip 12 mln. litų metinę apyvartą. Esą laimėtojas tada dirbs stabiliai, nebankrutuos. Tačiau mums tai sukėlė įtarimų ir paaiškėjo, kad tik viena konkreti įmonė atitinka tą reikalavimą. Net nepasidomėta, kad ji turi 7 mln. litų skolų", - korupcinius susitarimus atskleidė L. Keniausis.
Tad siūloma keisti Viešųjų pirkimų įstatymą taip, kad taisyklės būtų maksimaliai skaidrios, viešinama kuo daugiau detalių apie konkursų dalyvius. Dar siekiama, kad būtų skelbiamas konkurso nugalėtojas ne tas, kuris pasiūlė mažiausią kainą, o įvertinant paslaugos teikimo ekonominį naudingumą.
Blogai ir tai, kad pati visuomenė mūsų valstybėje yra pakanti kyšių davimui. Atlikta apklausa parodė, jog tik 18 proc. respondentų pasiryžę neduoti kyšio, o 34 proc. prisipažino, kad per metus yra tekę kyšį duoti.
Po atlikto tyrimo paaiškėjo, kad labiausiai piktnaudžiaujama tose viešųjų pirkimų srityse, kur sudėtingiausia "atsekti galus": sveikatos apsaugos, statybų, susisiekimo, energetikos, informacinių technologijų sektoriuose.
Leonas KENIAUSIS, STT Klaipėdos valdybos viršininkas
Lietuvos teisėsaugininkų delegacija lankėsi Kinijoje. Kai paklausėme, kaip kovojama su korupcija, mums atvertė laikraštį ir parodė straipsnį, kuriame buvo parašyta, kad sušaudyti du kyšį ėmę pareigūnai. Štai, iš kur tas Kinijos fenomenas
Rašyti komentarą